Adolfas Hitleris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adolf Hitler (Adolfas Hitleris; g. 1889 m. balandžio 20 d. Braunau am Inn Austrijoje – m. 1945 m. balandžio 30 d. Berlyne) nuo 1921 m. buvo Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos vadovas ("fiureris"), nuo 1933 m. kancleris. Po Paulo von Hindenburgo mirties 1934 m. kaip "Vadas ir kancleris" tapo Vokietijos vyriausybės ir valstybės vadovu.
Vokietijoje sukūrė "Trečiojo Reicho" nacionalsocialistinę diktatūrą, uždraudė visas opozicines partijas ir persekiojo politinius priešininkus. Dėl jo veiksmų kilo Antrasis pasaulinis karas, kurio metu jo sprendimu sistemingai buvo atimtos teisės Vokietijos užimtose teritorijose esantiems žydams, o apie 6 milijonus jų bei kitų tautų žmonių sunaikinta koncentracijos ir naikinimo stovyklose.
Turinys |
[taisyti] Vaikystė
Būsimasis diktatorius gimė 1889 metų balandžio 20 nedideliame Braunau-am-Inn miestelyje, dabartinės Austrijos teritorijoje, netoli Vokietijos sienos. Jo tėvas Aloizas Hitleris buvo muitinės tarnautojas, iki 40-ies metų nešiojęs motinos pavardę (Schicklgruber) ir tik vėliau pasikeitęs į tėvo - Hitler. Hitleris buvo trečias vaikas šeimoje.
Būdamas 16, Hitleris metė realinę mokyklą ir, neturėdamas mokyklos baigimo pažymėjimo, išvyko į Vieną. Jis norėjo studijuoti dailę ir architektūrą. Mokytis jo nepriėmė. Hitleris liko gyventi Vienoje, kur vertėsi pardavinėdamas paveikslus, reklamas, atsitiktiniu uždarbiu.
Studijuojančio Lince A.Hitlerio pasaulėžiūrą smarkiai paveikė antisemitinės profesoriaus Leopoldo Piočo (Leopold Poetsch) paskaitos.
Jaunystėje A. Hitleris svajojo tapti menininku, bet tėvui prieštaraujant pasirinko tarnautojo profesiją.
[taisyti] Politinė veikla
Po pirmojo pasaulinio karo Hitleris dėl savo oratoriaus sugebėjimų paskirtas paveikti kitus kareivius, o vėliau jam skirta užduotis infiltruotis į nedidelę nacionalistinę "Vokietijos Darbo Partiją", į kurią jis įstojo 1919 metais. Sekančiais metais Hitleris buvo atleistas iš armijos ir pradėjo aktyviai dalyvauti partijos veikloje. Greitai jis tapo partijos vadovu, o pačią partiją pervadino į Nacionalsocialistinę Vokietijos Darbo Partiją (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP).
1924 metų balandžio mėnesį A.Hitleris buvo vienas iš perversmo iniciatorių ir už tai buvo nuteistas penkerius metus kalėti Landsbergo kalėjime. Čia jis parašė knygą Mein Kampf (Mano kova). 1924 metų gruodį iš kalėjimo jis buvo paleistas. Po trečiojo dešimtmečio ekonominio nuosmukio, 1930 metų rinkimuose Hitlerio partija gavo 18% balsų, tapdama antra pagal dydį partija Reichstage. Po dviejų metų prezidento rinkimuose Hitleris buvo antras, o išrinktąjam prezidentui paleidus Reichstagą išankstiniuose rinkimuose NSDAP surinko 230 balsų, tapdama svarbiausia politine galia. Tačiau nacių partijai su komunistams sudarant daugumą nepavyko sudaryti stabiliai veikiančios vyriausybės ir vėl paleidus Reichstagą, naciai prarado nemažai balsų, nors ir liko viena svarbiausių jėgų.
Dar kartą perrinkus Reichstagą 1933 metų sausį, Nacių partija surinko 44% balsų, o Hitleris paskirtas kancleriu. Mirus prezidentui von Hindenburgui, A.Hitleris sujungė savo ir prezidento pareigas.
Adolfo Hitlerio valdymo metais Vokietija atsisakė mokėti reparacijas, įžengė į Antantės šalių įsakymu po pasaulinio karo demilitarizuotą Reino zoną, pradėjo didinti kariuomenę, nepaisant užsienio šalių nustatytų apribojimų Vokietijos armijai. Buvo išrinktas JAV žurnalo Times metų žmogumi.
Vėliau pradėjo vykdyti planus atgauti po Pirmojo pasaulinio karo iš Vokietijos atimtas žemes, o taip pat prisijungti vokiškai kalbančią Austriją. Austrija buvo prisijungta per "Anšliusą", taip referendumu neva nusprendus patiems austrams. Taip pat ultimatumais buvo atgauti Sudetai (Sudetenlandas) ir Klaipėdos kraštas (Mėmelandas). Hitleris vis dėlto norėjo Vokietiją išplėsti dar labiau, kad jo tauta valdytų dar daugiau žemių. Panašių minčių turėjo ir Josifas Stalinas, tad jie, o tiksliau jų pasiuntiniai, pasirašė paktą (Ribentropo-Molotovo paktas), kuriuo pasidalijo Europą. Tačiau taika truko trumpai, nes po metų Vokietija užpuolė Tarybų Sąjungą, taip įtraukdama šią šalį į antrąjį pasaulinį karą.
Po karų Vokietija buvo nugalėta, 1945 metų balandžio 30 dieną Hitleris su Eva Braun, su kuria išvakarėse susituokė, nusižudė bunkeryje, kad nebūtų suimtas, o lavonas buvo sudegintas, kad sąjungininkai iš jo nesityčiotų.
[taisyti] Hitlerio nusikaltimai
Hitleris yra kaltinamas žydų, čigonų ir kitų tautų genocidu. Valdymo metais Hitleris naikino tam tikras grupes žmonių. Pavyzdžiui, jo valdymo metais, Nacių Vokietijoje ir Nacių Vokietijos okupuotose šalyse, buvo sistemiškai žudomi politiniai priešai, psichinę negalią turintys žmonės, o taip pat homoseksualistai, lesbietės. Organizacijos, kurios buvo atsakingos už represijas buvo SS ir Gestapas.
[taisyti] Hitlerio asmeninis gyvenimas
[taisyti] Šeima
Paula Hitler buvo paskutinė gyva Adolfo Hitlerio šeimos narė. Ji mirė 1960 metais.
[taisyti] Įvairūs faktai
- Hitlerio vardas Adolf senąja vokiečių kalba reiškia kilnųjį vilką.
- Vokiečių kareiviai Hitlerį pravardžiavo Gröfaz (trumpinys nuo Größter Feldherr aller Zeiten), tai išsiverstų, kaip didžiausias visų laikų karo vadas.
- XX a. pradžioje vardas Hitleris buvo populiarus tarp Vokietijos žydų, tačiau po II Pasaulinio karo (dėl suprantamų priežaščių) šis vardas viso Pasaulio žydų tarpe prarado populiarumą.
- Daugelis Hitlerio biografų teigia, kad jis buvo vegetaras. Jis nustojo valgyti mėsą XX a. ketvirto dešimtmečio pradžioje ir jos nevalgė iki pat mirties.
- Priešingai, nei teigia daugelis tyrėjų, manoma, kad Hitleris vartojo alkoholį.
- Hitleris buvo griežtai nusiteikęs prieš rūkymą. Jis organizavo įvairias prieš rūkalius nukreiptas akcijas.
- Hitleris nemėgo moterų, kurios naudoja kosmetiką. Jis labai dažnai užgauliojo Evą Braun, kad ji naudodavo kosmetiką.
