Genocidas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Genocidas - tarptautinis nusikaltimas, pasireiškiantis veiksmais, kuriais siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti tam tikrą tautinę, rasinę, religinę ar etninę grupę:
- fiziškai sunaikinant grupės narius;
- sukeliant didelę žalą grupės narių sveikatai;
- prievarta neleidžiant gimdyti vaikų;
- prievarta atimant vaikus;
- prievarta perkeliant į kitą gyvenamąją vietą;
- sudarant kitas gyvenimo sąlygas, kuriomis siekiama sunaikinti persekiojamą grupę.
Žmonijos istorija nuo seniausių iki dabartinių laikų žino labai daug genocido atvejų, tačiau pats genocido terminas egzistuoja tik nuo 1943, kai šį žodį sukūrė Lenkijos žydų mokslininkas Raphael Lemkin. Pagal Ženevos konvencijoje priimtą genocido apibrėžimą - tai planuoti veiksmai, skirti tam tikros tautos arba gyventojų grupės sunaikinimui įgyvendinti, naikinant kultūrą, finansinę ir politinę bazę, sveikatos apsaugą ir t.t., tam kad grupė žmonių ilgainiui išnyktų.
Turinys |
[taisyti] Kontraversijos
Šiuo metu genocidas yra laikomas baisiausiu iš visų nusikaltimų (nusikaltimas prieš žmoniją, o ne prieš pavienius žmones), todėl jį vykdžiusios valstybės, vyriausybės ir pan. dažnai būna linkusios neigti šį nusikaltimą ar termino naudojimą, geriau sutikdamos su terminu "masinės žmogžudystės" ir pan., nes pastaruoju atveju teisiškai atsakingais tampa pavieniai asmenys, o ne valstybės ar vyriausybės. Trėmimai neretai pateikiami, kaip "gyvenimo sąlygų pagerinimas", savanoriškas persikėlimas ir t.t. Tipiški genocido neigimo pavyzdžiai:
- Neonacistai teigia, kad Holokaustas - tai žydų propagandinis melas, teigiama, kad naciai (nacionalsocialistai) uždarinėjo žydus į koncentracijos stovyklas, bandydami apsaugoti nuo žydų tarpe buvusių nusikaltėlių, bet ir koncentracijos stovyklose žydai žudė vieni kitus ir mirė nuo ligų ir t.t.
- Turkijos valdžia neigia armėnų tautos genocidą, teigdama, kad jaunaturkiai gynė civilius turkų gyventojus nuo armėnų nusikaltėlių, kad armėnai turkų nužudė ne mažiau, nei turkai - armėnų, kad armėnai bandė surengti valstybinį perversmą, suskaidyti Turkiją, kad dauguma jų žuvo kare ir pan.
- Tarybų Sąjungos valdžia neigė civilių lietuvių žudynes pokario metais, teigdama, kad gyventojus žudė Lietuvos partizanai (sovietinės propagandos melagingai vadinti "banditais", o paprastų žmonių "miško broliais").
Neretai sunku nubrėžti ribą tarp genocido ir įvairių švelnesnių diskriminacijos rūšių. Klausimai, kurie kyla, tiriant genocidą:
- Ar 1% tautos fizinį sunaikinimą galima laikyti genocidu?
- Ar galima tarti, kad karas, kurio metu žuvo kelios dešimtys procentų darbingo amžiaus vyrų, buvo genocidas?
- Ar asimiliacinė politika, kurios metu buvo sunaikintas tautos kultūrinis/kalbinis identitetas, tačiau nebuvo didesnio kiekio mirčių, buvo genocidas?
- Ar ilgalaikė (šimtmečius trunkanti) diskriminacija, dėl kurios tam tikra visuomenės grupė sunyksta arba praranda galimybę vystytis, irgi laikytina genocidu?
- Ar politika, dėl kurios didelė dalis gyventojų buvo ištremta arba emigravo, laikytina genocidu?
- Pradedant kuria stadija (naikinimo, ar ankstesne) galima kalbėti apie genocidą?
[taisyti] Genocido atsiradimas
Remiantis Genocide Watch organizacija, genocidas turi 8 stadijas. Kiekviena stadija veikia visą laiką, kol vykdomas genocidas, tačiau visos atsiranda paeiliui:
- Klasifikavimas: šioje stadijoje vyksta skirstymas į "mus" ir "juos" (pvz., vokiečius ir žydus, lietuvius ir čigonus). Ši stadija sustabdoma, jei vyriausybė ar stambios visuomeninės grupės ima laiku ieškoti panašumų tarp priešpastatomų grupių, pvz., tos pat kalbos, istorijos, kultūros tapatumai padeda išvengti klasifikavimo. Labai svarbu, kad šioje stadijoje galėtų vystytis pagal socialinius, religinius ar kitus požymius tarpinė visuomenės grupė.
- Simbolizavimas: šioje stadijoje išskiriami simboliai (ženklai), žymintys grupes. Tokiais simboliais gali tapti žodiniai pavadinimai ("čigonai", "juodžiai"), odos spalva, drabužių ar šukuosenos detalės, leidžiančios identifikuoti žmogaus priklausomybę vienai ar kitai grupei ir t.t. Šioje stadijoje genocido galima išvengti, taikant ypatingai griežtus draudimus ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai įžeidžiamam simbolių vartojimui, imantis policinių priemonių prieš kurstytojus, taip pat - niveliuojant simbolių reikšmę (pvz., Danijoje daugelis danų demonstratyviai nešiojo geltonas šešiakampes žvaigždes, niveliuodami nacių diegtą simbolizmą). Formalūs draudimai šiuo atveju nepadeda, nes lengvai atsiranda draudžiamų simbolių pakaitalai.
- Dehumanizavimas: šioje stadijoje visuomenei bandoma įteigti, kad viena iš grupių nepasižymi žmogiškomis savybėmis, grupė lyginama su gyvūnais (pvz., beždžionėmis). Šioje stadijoje daugelis genocidą vykdančios grupės narių įtikinami, kad grupė, prieš kurią vykdomas genocidas, nėra pilnaverčiai žmonės, juos galima žeminti, mušti, žudyti. Šioje stadijoje genocidą įmanoma sustabdyti, tik taikant griežtas policines priemones prieš neapykantos skleidėjus, imantis žeminamos grupės apsaugos. Visos masinės informacijos priemonės (laikraščiai, radijo stotys, etc.), skleidžiančios genocidą skatinančią propagandą, privalo būti uždarytos: žmogaus asmeninės nuomonės reiškimo teisė šiuo atveju gali būti aukojama, vardan to, kad išsaugoti daugelio žmonių gyvybę ir sveikatą.
- Organizavimas: genocidas visada būna vienaip ar kitaip organizuotas. Daugeliu atveju jį organizuoja vyriausybės, nors kai kada organizavimas būna neformalus. Šioje stadijoje atsiranda grupės, atsakingos už genocido veiksmų vykdymą (gyventojų iškeldinimą, naikinimą ir t.t.). Kaip taisyklė, šioje stadijoje genocido vykdymą sustabdyti sunku. Tai įmanoma, arba darant stiprų politinį spaudimą už genocidą atsakingai vyriausybei, arba uždraudžiant visas į genocido organizavimą įtrauktas organizacijas. Už bet kokį dalyvavimą pastarųjų veikloje turi būti baudžiama. Kaip taisyklė, teigiama visuomeninių organizacijų įtaka šioje stadijoje jau negali sureguliuoti situacijos.
- Poliarizavimas: šioje stadijoje ekstremistinės (genocidą vykdančios) grupės ima taikyti prievartą ne tik diskriminuojamų, bet ir nuosaikių grupių atžvilgiu, šalyje nuslopinamas bet koks galimas pasipriešinimas genocidui. Šalies vyriausybė praranda didelę dalį galimybių stabdyti genocido veiksmus. Vykdoma masinė neapykantos propaganda. Grupių, prieš kurias vykdomas genocidas, teisės apribojamos (jiems draudžiama tuoktis ar net bendrauti su kitų grupių nariais ir pan.). Šioje stadijoje situaciją stabilizuoti gali tik itin griežtos apsauginės priemonės visos valstybės mastu, kai saugomi ne tik diskriminuojamų, bet ir nuosaikių grupių lyderiai, vykdomi masiniai ekstremalių grupių narių suėmimai ir pan.
- Identifikavimas: genocido aukos yra identifikuojamos ir surašomos, tam kad būtų galima vykdyti jų naikinimą ar trėmimą. Neretai diskriminuojamų grupių nariai priverčiami nešioti specialius drabužius ar skiriamuosius ženklus. Vėliau vykdomas fizinis genocido aukų atskyrimas nuo visuomenės, uždarant juos į getus, koncentracijos stovyklas, ar apribotas teritorijas. Šioje stadijoje vienintelė priemonė, galinti sustabdyti genocidą, yra karinis užsienio valstybių įsikišimas, apribojant šalies, kurioje vykdomas genocidas, valstybingumą.
- Naikinimas: šioje stadijoje genocidas aktualizuojamas, žmogžudystės ir trėmimai įgyja masinį pobūdį. Genocido vykdytojai, kaip taisyklė, nesuvokia, kad jie naikina žmones, nes būna įtikinti tuo, kad diskriminuojama grupė yra gyvuliai ar pan. Naikinime dalyvauja policijos, milicijos, karinės pajėgos, nei viena visuomenės grupė neturi galimybių pasipriešinti genocido vykdymui. Vienintelė priemonė sustabdyti genocidui šioje stadijoje - karinis užsienio šalių įsiveržimas, vyriausybės nuvertimas, kariuomenės, policijos ir pan., nuginklavimas bei vėlesni atsakingų valdžios atstovų teismai. Šiuo laikotarpiu priešpriešoje dalyvaujančios grupės turi būti atskiriamos ginkluotomis trečiųjų šalių pajėgomis, sukuriami apsaugoti koridoriai gyventojų migracijai.
- Neigimas: šioje stadijoje genocidą vykdžiusių vyriausybių ir organizacijų atstovai neigia, kad genocidas buvo. Naikinami visi dokumentai, susiję su genocidu, slepiamos masinės kapavietės, kiti genocido įrodymai. Sukuriamos versijos apie tai, kad buvo vykdomas ne genocidas, o, pvz., kova su kriminalinėmis struktūromis, genocidą patyrusi grupė apkaltinama įvykdytomis žmogžudystėmis, teigiama, kad ji pati kalta dėl mirčių ir t.t. Kai kada gyventojų naikiniams dalinai pripažįstamas, bet juo apkaltinamos smulkesnės genocidą vykdžiusios grupės ar pavieniai asmenys. Ši stadija gali tęstis dešimtmečius ar net šimtmečius.
[taisyti] Kai kurie plačiau žinomi genocido atvejai
- Holokaustas - nacistų vykdytas žydų (~11 mln. nužudytų) tautos genocidas.
- Turkijoje vykdytas armėnų (600-1500 tūkst. nužudytų), asirų (500-750 tūkst. nužudytų) ir graikų (300-600 tūkst. nužudytų) genocidas 1914 - 1923 (Turkijos vyriausybė neigia, kad tai buvo genocidas).
- Indėnų genocidas.
- Kampučijoje raudonųjų khmerų vykdytas gyventojų genocidas.
- Lietuvių tautos genocidas, vykdytas Rusijos Imperijos 1830 - 1833 1863-1904, Sovietų Sąjungos 1939-1956.
[taisyti] Lietuvoje
Lietuvoje išskiriama keletas periodų, kai viena ar kita dalis gyventojų buvo naikinama, nutautinama ir pan. Ne visi istorikai šiuos periodus vertina vienareikšmiškai, tačiau bent dalis istorikų linkę teigti, kad Lietuvoje buvo šie genocido atvejai:
- Baltų genocidas XIII-XVI a., vykdytas kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų.
- Lietuvių genocidas ir asimiliacija, vykdyta 1830 - 1833 ir 1864-1904 Rusijos imperijos.
- Lietuvių genocidas, vykdytas 1939-1954 Tarybų Sąjungos.
- Žydų genocidas - Holokaustas, vykdytas 1941-1945 nacistinės Vokietijos.
[taisyti] Nuorodos
- Komunistų genocidas - Nuotraukos
- Lietuvos praeities byla
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
- Tarptautinė komisija nacių ir sovietų režimų nusikaltimams įvertinti (angl.)
- Kanados indėnų genocidas (angl.)
- Kanadoje vykdytas indėnų genocidas (angl.)
- Genocide Watch (angl.)
- Holokausto istorija - nuotraukos (angl.)
[taisyti] Citatos
- Nužudyk žmogų, ir būsi žudikas. Nužudyk milijonus - ir būsi nugalėtojas. Nužudyk visus - ir būsi dievas. - Jean Rostand
- Vieno žmogaus mirtis - tai tragedija. Milijono mirtis - tai statistika - Josifas Stalinas
- Kas dabar atsimena armėnus? - Adolfas Hitleris, planuodamas Holokaustą
