Klaipėdos kraštas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Lietuvos istorija |
|---|
| Lietuvos priešistorė |
| Valstybės susidarymas |
| LDK |
| Lietuvos Statutai |
| Liublino unija |
| Abiejų Tautų Respublika |
| Abiejų Tautų Respublikos padalijimai |
| Rusijos imperija |
| Klaipėdos kraštas |
| Nepriklausomybės paskelbimas |
| Nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918-1940 m. |
| Nacių okupacija Lietuvoje |
| Vilniaus kraštas |
| Lietuvos TSR |
| Nepriklausomybės atkūrimas |
Klaipėdos kraštu vadinama Mažosios Lietuvos dalis į šiaurę nuo Nemuno, 1919 m. Versalio taikos sutartimi atskirta nuo Vokietijos kaip lietuvių gyvenamas kraštas. Versalio sutarties sudarymo metu Klaipėdos krašto klausimas svarstytas daugiau kaip Lenkijos problema, pagrindinę iniciatyvą rodė Prancūzija. Kai Klaipėdos kraštą reikėjo užimti, į Klaipėdą atplaukė tik Prancūzijos laivai, kitos sąjungininkės didesnio susidomėjimo neparodė. Formaliai Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, faktiškai liko susijęs su Vokietija.
1923 m. sausio 10-15 d. Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva. Šis Lietuvos žingsnis buvo įteisintas 1924 m. pasirašius Klaipėdos krašto konvenciją. Derantis dėl Klaipėdos krašto statuso Lietuvai buvo iškelta keletas sąlygų, tarp jų:
- leisti Lenkijai tranzitą Nemuno upe;
- sudaryti tarptautinį organą Klaipėdos uostui tvarkyti;
- suteikti Lenkijai išimtinę zoną uoste.
Lietuvos diplomatų pastangomis šių sąlygų buvo atsisakyta.
Su Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos sutiko ir tuometiniai Vokietijos valstybės veikėjai.
Lietuvos sudėtyje turėjo plačią autonomiją, kuria naudojosi vokiečių partijos (jos vėliau transformavosi į nacius), priešiškos Lietuvos valstybei. Priešiška Vokietijos ir vokiškųjų partijų veikla ypač sustiprėjo Vokietijoje į valdžią atėjus nacionalsocialistams, kurie buvo užsibrėžę peržiūrėti Versalio taikos sutarties sąlygas. 1939 m. kovo 23 d. hitlerinė Vokietija, iškėlusi ultimatumą Lietuvai, užgrobė Klaipėdos kraštą. 1944-1945 m. sandūroje kraštas buvo užimtas sovietinės armijos ir vėl prijungtas prie Lietuvos.
Klaipėdos krašto plotas - 2848 km². 1925 m. sausio 20 d. surašymo duomenimis čia gyveno 141 650 žmonių, iš jų 50,8 proc. - lietuviai (oficialioji Lietuvos valdžia lietuviais laikė ir tuos, kurie užsirašė klaipėdiečiais, norėdami pabrėžti skirtumą nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių).
