Europa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės - Europa (reikšmės).

Europa iš palydovo

Europà — vienas iš mažiausių (antras po Australijos) Pasaulio žemynų, jos plotas (10,4 milijono kvadratinių kilometrų), užima tik 1/15-ąją pasaulio teritorijos. Kartu su Azija sudaro Eurazijos žemyną. Europoje gyvena apie 727 mln. žmonių (trečiasis pagal gyventojų skaičių žemynas). Europa taip pat dažnai vadinama „Senuoju kontinentu“ priešpriešinant „Naujajam kontinentui“ (Amerikai).

„Europa“ yra vienas iš labiausiai ginčytinų geografinių terminų. Paties pavadinimo etimologija neaiški, taip pat ginčytinos ir Europos ribos.

[taisyti] Geografiniai duomenys

Šiaurėje Europos krantus skalauja Arkties vandenynas, vakaruose — Atlantas, pietryčiuose — Juodoji ir Kaspijos jūros, pietuose — Viduržemio jūra. Rytuose Europa ribojasi su Uralo kalnynu.

Pagal kai kurių mokslininkų skaičiavimus Europos geografinis centras yra Lietuvoje (1989 m. Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, kad Europos centras yra prie Girijos ežero ir Bernotų piliakalnio, tarp 25 ir 26 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus).

Pagrindinės salos ir salynai: Naujoji žemė, Islandija, Korsika, Malta, Britų salynas, Kipras, Sardinija, Sicilija, Kreta. Bendras salų plotas apie 730 tūkst. km². Apie 1/4 Europos teritorijos sudaro pusiasaliai. Didžiausi pusiasaliai — Kolos, Skandinavijos, Apeninų, Pirėnų, Balkanų, Jutlandijos.

Vidutinis aukštis virš jūros lygio apie 343 m, aukščiausia viršukalnė — 4821 m (Monblano kalnas).

Vyrauja lygumos (didžiausios — Rytų Europos, Vidurio Europos, Dunojaus, Paryžiaus baseino). Kalnai užima apie 17% teritorijos (pagrindiniai — Alpės, Karpatai, Pirėnai, Apeninai, Uralas, Skandinavijos ir Balkanų pusiasalių kalnai). Islandijoje ir Viduržemio jūros regione yra veikiančių ugnikalnių.

Didžiojoje Europos dalyje vyrauja vidutinis klimatas (vakaruose jūrinis, rytuose — kontinentinis), šiaurės salose — subarktinis ir arktinis, Pietų Europoje — Viduržemio jūros. Arktikos salose, Islandijoje, Skandinavijos kalnuose ir Alpėse yra ledynų (bendras plotas virš 116 tūkst. km²). Didžiausios upės: Volga, Dniepras, Donas, Pečiora, Šiarinė Dvina, Dunojus, Vysla, Odra, Elbė, Reinas, Luara, Nemunas, Rona, Tachas). Didžiausi ežerai: Ladogos, Onegos, Čiudo, Balatono, Ženevos. Arktikos salose ir Arkties vandenyno pakrantėje — arktinės dykumos ir tundra, piečiau — miškatundrė, spygliuočių, mišrieji ir plačialapių miškai, miškastepės, stepės, subtropiniai Viduržemio jūros miškai ir krūmynai; pietryčiuose — pusdykumės.

[taisyti] Europos šalys

Europos politinis žemėlapis

Šios valstybės yra pilnai Europoje:

Kai kurios valstybės priklauso Europai istoriškai arba tik dalis jų teritorijos yra Europoje:

Armėnija — geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių bei kultūrinių priežasčių priskiriama Europai
Gruzija — skirtingais skaičiavimais visiškai Europoje arba tik iš dalies
Kazachija — teritorija nuo Uralo upės į vakarus priklauso Europai
Kipras — geografiškai Azijoje, tačiau dėl istorinių bei kultūrinių priežasčių priskiriama Europai
Rusija — teritorija nuo Uralo kalnų į vakarus priklauso Europai
Turkija — nedidelė teritorija priklauso Europai

Didžiausios Europos valstybės

**Pagal plotą**
Nr.	Valstybė	Plotas, km²
1.	Ukraina	603700
2.	Prancūzija	547030
3.	Ispanija	504782
4.	Švedija	449964
5.	Vokietija	357021
6.	Suomija	338145
7.	Norvegija	324220
8.	Lenkija	312685
9.	Italija	301230
10.	Jungtinė Karalystė	244820

**Pagal gyventojų skaičių**
Nr.	Valstybė	Gyventojų skaičius
1.	Vokietija	82422299
2.	Prancūzija	60876136
3.	Jungtinė Karalystė	60609153
4.	Italija	58133509
5.	Ukraina	46710816
6.	Ispanija	40397842
7.	Lenkija	38536869
8.	Rumunija	22303552
9.	Olandija	16491461
10.	Graikija	10688058