Maskva
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Maskva | |
|---|---|
 |
|
| Valstybė: | Rusija |
| Meras: | Jurij Lužkov |
| Gyventojų : | 10,415 mln |
| Plotas: | 878,7 km² |
Maskva (rus. Москва) yra Rusijos Federacijos sostinė, Maskvos srities ir stambus kultūros centras. Tai didžiausias Europos miestas, turintis 10,38 mln. gyventojų (2005). Maskva yra politinis, ekonominis ir kultūrinis šalies centras, jame veikia Maskvos universitetas, aukštosios ir profesinės mokyklos, daugybė cerkvių, teatrų, muziejų, galerijų. Vienu iš miesto simbolių yra ir 577 m aukščio televizijos bokštas.
Maskvoje yra Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchato rezidencija, įsikūrusi Danilovo vienuolyne.
Maskvos tvirtovė - Maskvos kremlius, praradęs savo tiesiogine paskirtį, yra Rusijos vyriausybės centras. Maskvos kremlius ir Raudonoji aikštė nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše.
Maskva priskirta Centrinės Rusijos federalinei apygardai, kuri faktiškai yra Rusijos Vakaruose. Miestas buvo priešimperinės Rusijos kunigaikštystės ir Sovietų Sąjungos sostinė. Maskva taip pat garsi ir savo Šv. Vasilijaus katedra su jos rytietiškais svogūno formos stogais bei gerai prižiūrimu metro, kuriuo kiekviemą dieną naudojasi milijonai keleivių.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Oficiali miesto įkūrimo data laikoma Ipatijaus metraštyje paminėtas įvykis - 1147 m. balandžio 4-oji, kai susitiko Suzdalės kunigaikštis Jurijus Vladimirovičius Ilgarankis su savo sąjungininku, Černigovo kunigaikščiu Sviatoslavu (citata: Приди ко мне, брате, в Москов!). Tuomet Maskva buvo mažos provincijos mažai kam žinomas miestelis su finougrų gyventojais. Tačiau archeologiniai kasinėjimai rodo, kad miestuko čia būta dar XI a. pabaigoje ar net viduryje. 1156 metais kunigaikštis Jurij Dolgorukij apjuosė miestą medine siena su gynybiniu groviu. Miesto gynybos sustiprinimas nebuvo sėkmingas - 1177 metais visi gyventojai buvo išžudyti, o pats miestas sudegintas iki pamatų.
Po to kai miestas 1237-1238 metais mongolų buvo ne kartą sudegintas iki pamatų, atstatyta Maskva tapo nepriklausomos kunigaikštystės sostine. Stiprėjant Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir prisijungiant vis daugiau rusų žemių, mongolų chanai ėmė remti Maskvos kunigaikštystę - leidus ten persikelti Rusijos pravoslavų bažnyčios patriarchui Maskva tapo svarbiausiu Rusios miestu. Paprastai laikoma, kad iš mongolų valdžios išsivadavo Maskvos kunigaikštis Ivanas III po 1380 m. Kulikovo mūšio.
Vėlesnių carų, tokių kaip Ivanas Rūstusis, tironija žlugdė valstybę, net ir tada kai ji augo. 1571 metais Krymo totorių chanato kariuomenė užėmė ir sudegino miestą. 1610-1612 metais lietuvių-lenkų Žečpospolitos armija užima miestą, nes jos valdovas Zigmantas Vaza siekė į Maskvos kunigaikštystės sostą pasodinti savo statytinį. Kadangi šios lietuvių-lenkų armijos pastangos nesulaukė deramo palaikymo, 1612 metais Maskvoje kilo sukilimas, kuris baigėsi tuo kad Kremlius grįžo į rusų rankas. 1613 metais valstybės susirinkimas Michailą Romanovą išrinko caru, tuo pradėdamas Rusijos valdovų Romanovų dinastiją.
Maskva nustojo būti Rusijos sostine, kada caras Petras I 1703 metais Baltijos jūros pakrantėje pastatė Sankt Peterburgo miestą. 1812 metais Napaleonui įsiveržus į Rusiją, besitraukdami nuo besiartinančios prancūzų armijos miestiečiai rugsėjo 14 dieną padegė miestą. Napoleono armija, kurią kankino alkis, šaltis ir prastos armijos aprūpinimo sąlygos, pasitraukė.
1905 metų sausyje Maskvoje oficialiai buvo įsteigta miesto gubernatoriaus (mero) institucija. Pirmuoju oficialiu Maskvos meru tapo Aleksandras Adrianovas. Po 1917 metų Rusijos revoliucijos Leninas, bijodamas galimos užsienio karinės intervencijos, 1918 metų kovo 5 dieną sostinę perkėlė iš Sankt Peterburgo atgal į Maskvą.
Kaip gyvybiškai svarbus Sovietų Sąjungos geležinkelio ir transporto linijų mazgas, kartu su Leningradu ir Kijevu, 1941 metais metu Maskva buvo viena iš trijų pagrindinių strateginių vokiečių puolimo krypčių. 1941 lapkritį vokiečių armijų grupė „Centras“ miesto prieigose buvo sustabdyta ir mūšiuose dėl Maskvos atsitraukė.
[taisyti] Kultūra
Maskva – Rusijos baleto ir vaidybinio žanro menų širdis. Teatrai ir baleto studijos puošia Maskvą. Žinomiausi - Didysis (Большой) ir Mažasis (Малый) teatrai. Bilietai į teatrus sovietiniu laikmečiu kainavo mažiau negu 1 dolerį, bet nuo to laiko kainos buvo stipriai pakoreguotos. Žinomiausia paveikslų galerija - Tretjakovo, kurioje sukaupta neįkainuojamų Rusijos tapybos vertybių. Lankomas Istorijos muziejus yra centre - prie pat Kremliaus, o Borodino mūšį su Napoleono armija pamaskvėje mena muziejus - diorama bei triumfo arka.
Nors mažiau nei ketvirtadalis Rusijos federacijos gyventojų gyvena kaimo tipo vietovėse, maskviečiai, kaip ir kitų miestų gyventojai, pakankamai prisirišę prie kaimo gyvenviečių. Daugelis jų savaitgalius ir atostogas praleidžia užmiestyje esančiuose vasarnamiuose (дача). Daliai pensinio amžiaus maskviečių vasarnamiai yra pastovi gyvenamoji vieta.
Daugelyje Maskvos parkų ir sodų sportuojama, žaidžiama šachmatais.
Pokario metais Maskvoje buvo apgyvendinimo krizė, kurią išsprendė blokinės plokštės sukūrimas. Didelė dalis Maskvos gyventojų gyvena standartiniuose blokinio tipo namuose. Jie buvo statomi 9, 12, 17 ir 21 aukštų. Butų konstrukcijos buvo surenkamos ir dalinai įrengiamos gamyklose, prieš jas sudedant vieną ant kitos statybų aikštelėse. Populiaraus sovietinės eros filmų režisieriaus E. Riazanovo komedija „Likimo ironija“ (Ирония Судьбы) šauniai parodijavo šį mirusį statybos metodą. Filmas padarė tokį didelė įspūdį visiems rusams, žiūrėjusiems jį per savo standartinius televizorius, savo standartiniuose butuose, kad filmas ligšiol yra rodomas kiekvienų Naujųjų Metų išvakarėse.
[taisyti] Mokslas ir švietimas
Maskvoje yra taip pat nemažai aukštųjų mokslo įstaigų - universitetų, tame tarpe ir garsus Maskvos valstybinis universitetas įsikūręs 240 m aukščio bokšte Воробьёвые Горы (Žvirblių kalvose). Universitete apie 30 000 studentų siekia bakalauro diplomo ir apie 7000 magistro. Maskvos valstybinis Baumano technikos universitetas siūlo platų techninės pakraipos studijų programų spektrą. Carinės Rusijos laikais Maskvos universitete aukštąjį išsilavinimą įsigijo ne vienas Lietuvos šviesuolis, tarp jų ir dr. Jonas Basanavičius.
[taisyti] Rajonai, priemiesčiai
1960 m. prie miesto prijungti Babuškinas (Бабушкин), Kuncevas (Кунцево), Liublinas (Люблино), Perovas (Перово), Tušinas (Тушино), o 1986 m. - Solncevas (Солнцево). Priemiesčiuose yra ir Maskvos oro uostai - Vnukovo, Šeremetjevo, Domodedovo.
| Demografinė raida tarp 1400 ir 1856 | |||||||||||
| 1400 | 1638 | 1710 | 1725 | 1738 | 1775 | 1785 | 1811 | 1813 | 1825 | 1840 | 1856 |
| 40 000 | 200 000 | 160 000 | 145 000 | 138 400 | 161 000 | 188 700 | 270 200 | 215 000 | 241 500 | 349 100 | 368 800 |
| Demografinė raida tarp 1868 ir 2002 | |||||||||||
| 1868 | 1871 | 1888 | 1897 | 1912 | 1920 | 1926 | 1939 | 1959 | 1979 | 1989 | 2002 |
| 416 400 | 601 969 | 753 459 | 1 038 600 | 1 617 157 | 1 027 300 | 2 101 200 | 4 609 200 | 6 133 100 | 8 142 200 | 8 972 300 | 10 383 000 |
[taisyti] Nuorodos
| Rusijos Federacijos administracinės teritorijos |  |
||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Federaliniai subjektai | |||||||||||||
|
|||||||||||||
| Federalinės apygardos | |||||||||||||
| Centrinė | Tolimieji Rytai | Šiaurės Vakarai | Sibiras | Pietūs | Uralas | Pavolgis | |||||||||||||
