Liuksemburgas (miestas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liuksemburgas (Liuksemburgo miestas; vietine kalba Lützelburg, pranc. Luxembourg arba Luxembourg-Ville, vok. Luxemburg) - Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės sostinė, išsidėsčiusi prie Alzette ir Pétrusse upių santakos. 82,3 tūkst. gyventojų (2002). Pagrindinis šalies ekonominis ir administracinis centras, taip pat didėja jo svarba tarptautiniu mastu - čia yra Europos teismas (Court of Justice of the European Communities) ir Europos investicijų bankas (European Investment Bank), viena iš Europarlamento būstinių.
Tai senas Viduramžių miestas, esantis uolėtame Boko (Bock) pusiasalyje tarp dviejų upių, jį supa sparčiai augantys priemiesčiai. Pagrindinės pramonės šakos: geležies ir plieno, tekstilės, aprangos, įrengimų, chemijos, maisto, alaus. Yra universitetinis centras (įk. 1969 m.) ir muzikos konservatorija (įk. 1906 m.). Miesto įžymybės: XVII a. gotikinė Notre Dame katedra, didžiojo hercogo rūmai (pastatyti1572 m.), XIX a. rotušė.
[taisyti] Istorija
Liuksemburgo miestas ėmė augti vietoje romėnų gyvenvietės; X amžiuje jis buvo tvirtovė. Skirtingais laikotarpiais miestą valdė įvairios jėgos, kol 1867 m. Liuksemburgas buvo pripažintas neutralia šalimi. Abiejų pasaulinių karų metu miestą buvo okupavusi Vokietija. Kaip Vakarų Europos vienybės centras ėmė vystytis apie 1950 m.
