Podgorica
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Podgorica (serb. Подгорица) (ankščiau vadinta Titogradu ir Ribnica) - Juodkalnijos sostinė, įsikūrusi 42.47° š. ilg. ir 19.28° r. plat. 2003 turėjo 139,500 gyventojų. Šios penkios upės teka per ar šalia miesto: Morača, Zeta, Ribnica (upė), Cijevna ir Sitnica.
Miesto pavadinimas serbiškai paraidžiui reiškia „po Gorica“. „Gorica“ („kalva“) yra viena iš kalvų mieste (mieste yra ir kita kalva „brdo Gorica“, esanti pietinėje miesto dalyje). Iki romėnų ir romėnų laikas miestas buvo žinomas Dokleano (Doclea) vardu. Viduramžiais miestas buvo žinomas kaip Ribnica, nuo 1945 iki 1992 buvo vadinams Titogradu. Podgoricoje yra keletas teatrų, bibliotekų ir universitetas.
Turinys |
[taisyti] Ekonomika
[taisyti] Transportas
- Geležinkelio linijų kryptys:
- Tarptautinis oro uostas TGD / Golubovci.
[taisyti] Turistinės vietos
X amžiaus Šv. Jurgio bažnyčia, laikrodžio bokštas, senas tiltas, citadelė, mečetė.
Medunas - romėniškas miestas ir viduražių pilis. Medune gimė Juodkalnijos kunigaikštis ir poetas Marko Milkanov Popovic.
[taisyti] Istorija
Nuo 1466 iki 1878 priklausė Osmanų imperijai, vėliau Juodkalnijai. 1918 buvo Didžiosios nacionalinės serbų asamblėjos vieta. Tų metų lapkričio 29 dieną asamblėja nubalsavo už Juodkalnijos ir Serbijos susijungimą. Gruodžio 1 d. Serbija ir Juodkalnija (kartu ir Podgorica) susijungė su Kroatija ir Slovėnija ir sukūrė Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę (Jugoslaviją).
1941 miestas buvo okupuotas fašistinės Italijos, o 1943 Vokietijos. Sąjungininkų pajėgos atkovojo miestą 1944, per sprogimus mirė daug gyventojų. 1945 komunistai atstatė miestą ir pakeitė jo pavadinimą į Titogradą (jugoslavų komunistų lyderio J. Broz Tito garbei). 1946 miestas tapo Juodkalnijos sostine vietoje ankščiau buvusios Cetinės. Iki nepriklausomybės paskelbimo 2006 birželio 3 d. buvo teisiška Serbijos ir Juodkalnijos sostinė.
