Nikosija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Buvusi Šv. Sofijos katedra (dabar mečetė) turkų kontroliuojamoje Nikosijos dalyje

Nikosija (graik.:Λευκωσία (Lefkosija), turk.: Lefkoşa (Lefkoša)) yra didžiausias Kipro miestas ir Kipro respublikos sostinė (šiaurinė miesto dalis laikoma nepripažintos Šiaurės Kipro Turkų repsublikos sostine). Pietiniame miesto sektoriuje gyvena apie 210 tūkst. gyventojų (2001). Yra tarptautinis oro uostas (nefunkcionuojantis, Jungtinių Tautų Organizacijos administruojamoje teritorijoje).

Mieste yra daugiau nei 50 cerkvių ir mečečių. Šiauriniame (turkų kontroliuojamame) miesto sektoriuje stovi vienas iš miesto simbolių - Selimiye mečetė (iki XVI am. buvusi šv. Sofijos katedra). Senamiestis apsuptas 1567-1570 metais venecijiečių pastatyta siena su 11 fortų ir trimis - Famagustos, Pafoso ir Kirėnijos - vartais.

[taisyti] Istorija

Pirmieji gyventojai Nikosijos vietoje apsigyveno jau bronzos amžiaus pradžioje (apie 2500 m. pr. K.). Pirmą kartą miestas (Ledra} paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 672 m. pr. K., kaip mokantis duoklę asirų karaliams. Nuo IX-X miestas laikomas visos Kipro salos sostine.

1960 metais Kiprui atgavus nepriklausomybę Nikosija tapo Kipro respublikos sostine. Po 1963 metais vykusių etninių konfliktų, miestas buvo padalintas į du sektorius (šiaurinį (turkiškąjį) ir pietinį (graikiškajį) žaliąja linija. Po 1974 m. įvykusios Turkijos invazijos į salą žalioji linija tapo de facto valstybine siena tarp dviejų bendruomenių. Sektorius skiria Jungtinių Tautų administruojama demilitarizuota buferinė zona. Po Berlyno sienos griuvimo 1989 m. Nikosija liko vienintelė padalinta sostinė pasaulyje.