Krymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Kėdainių rajone žr. Krymas (Kėdainiai).

Krymo vieta Ukrainoje

Krymas (ukr. Крим; rus. Крым; Krymo autonominė respublika) - Ukrainos pusiasalis pačiuose šalies pietuose, prie Juodosios jūros. 27 tūkst. km²; 2,03 mln. gyventojų (2001). Vyrauja, rusai (virš 60 proc.), 25 proc. ukrainiečių, yra Krymo totorių. Sostinė - Simferopolis. Kryme taip pat yra valstybinio pavaldumo miestas Sevastopolis (autonominei respublikai nepriklauso). Kiti didžiausi miestai: Kerčė, Eupatorija, Jalta, Feodosija, Alušta.

[taisyti] Gamta

Pusiasalį skalauja Juodoji ir Azovo jūros, su žemynine dalimi susijungia šiaurėje Perekopo sąsmauka. Pusiasalio šiaurėje - lygumos (Stepių Krymas), o pietuose - kalnai (Kalnų Krymas). Stepių Kryme klimatas vidutinis ir sausas, Kalnų Kryme - Viduržemio jūros. Vidutinė sausio temperatūra 1-4 °C, liepos 24 °C. Šiaurėje 300-500 mm kritulių per metus, pietuose 1000-1200 mm. Upės mažavandenės: Juodoji (Čiornaja), Belbekas, Kačia, Alma, Salgiras. Šiaurės Kryme, prie sąsmaukos, yra kanalas. Pietuose yra labai daug kurortų. Yra draustinių, botanikos sodas, randama geležies, gamtinių dujų, druskų, gydomojo purvo ir kt.

Krymo kalnai Juodosios jūros pakrantėje

[taisyti] Istorija

I tūkstantmetyje pr. m. e. Kryme gyveno taurų (pagal jų pavadinimą Kalnų Krymas dar vadinama Taurija arba Tauride) ir skifų gentys. VI-V a. pr. m. e. graikai čia įkūrė savo kolonijas. V a. pr. m. e. Kerčės rajone susidarė Bosforo valstybė, III a. pr. m. e. Stepių Kryme - Skifų valstybė. Prieš pat erų sandūrą dalį pusiasalio užgrobė Roma. III-IV a. į Krymą veržėsi gotai, hunai ir kitos gentys, Bosforo ir Skifų valstybės žlugo. Nuo IV-V a. pusiasalis pateko Bizantijos įtakos sferon, čia formavosi įvairios nedidelės valstybėlės, iš kurių stambiausia - Teodoro kunigaikštystė (XIII-XV a.). Krymo rytinė dalis nuo X a. priklausė Kijevo Rusiai. Tuo metu Kryme gyveno skifų, taurų, gotų, sarmatų, alanų, chazarų, pečenegų palikuonys, pakrantėse - dar ir slavai bei graikai. XIII a. įsiveržė mongolai-totoriai, susiformavo Aukso Ordos vasalinė valstybė. XIII-XV a. Kryme buvo Genujos pirklių prekyviečių. 1443, žlugus Aukso Ordai, įsikūrė Krymo chanatas, nuo 1475 m. Turkijos vasalas. 1783 m. Krymas pateko Rusijos valdžion. Krymo karo metu 1853-1856 čia vyko pagrindiniai mūšiai. 1921 spalio 10 įkurta Krymo autonominė respublika Rusijos sudėtyje. 1945 birželio 30 autonomija panaikinta, Krymas tapo sritimi, o 1954 m. vasario 19 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku perduotas Ukrainai (Rusijos ir Ukrainos tautų draugystės vardan, pažymint 300-ąsias Perejaslavo sutarties tarp Ukrainos kazokų ir Rusijos metines). 1944 metais, J. Stalino teroro metu iš Krymo į Vidurio Aziją buvo ištremta daug totorių. Antrojo pasaulinio karo metu čia vyko daug įnirtingų mūšių. 1991 vasario 12 įkurta Krymo respublika.

[taisyti] Pramonė

Maisto apdirbimas, mašinų (laivų, prietaisų, televizorių ir kt.) gamyba, chemijos ir lengvoji pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Kasama geležies rūda, išgaunamos gamtinės dujos. Auginamos grūdinės (kukurūzai, kviečiai, miežiai, ryžiai ir kt.) bei techninės (saulėgrąžos, tabakas, linai ir kt.) kultūros, daug daržovių, vaisių (ypač - vynuogių).

Uostai: Sevastopolis, Kerčė, Jalta, Feodosija, Eupatorija. Pagrindiniai kurortai: Jalta, Mischoras, Alupka, Simeizas, Hurzufas, Alušta, Feodosija, Eupatorija.

„Kregždžių lizdo“ pilis Jaltoje

[taisyti] Turizmas

XIX a. caro šeima bei Rusijos kilmingieji pietinėje Krymo pakrantėje įsirengė vasaros rezidencijas. Nuo tada Krymas tapo žinomas kaip atostogų bei poilsiavimo vieta. Prie Juodosios jūros ilsėjosi nemažai garsių menininkų, rašytojų (pvz., kaip Antonas Čechovas), kurie dėl šilto ir neatšiauraus Krymo klimato netgi apsigyveno.

Sovietmečiu Krymas tapo „Visasąjunginių sanatorijų“ vieta, kur atvykdavo iki 10 milijonų poilsiautojų sezono metu. Ukrainai atgavus nepriklausomybę, skaičius turistų sumažėjo. Pastaraisiais metais Ukrainą atranda vis daugiau užsienio poilsiautojų (dėl žemų kainų).

Krymo pietinėje dalyje, ties Ursufu, iki šiol veikia Tarptautinis vaikų poilsio ir sveikatingumo centras Artekas.

Ukrainos sritys