Paryžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės - Paryžius (reikšmės).


Gyventojų (1999)	2 144 700
Su priemiesčiais (1999)	11 174 743
Plotas	10 540 ha
Meras	Bertrand Delanoë

Eifelio bokštas

Paryžius (prancūziškai Paris) - Prancūzijos sostinė ir didžiausias miestas. 2,14 mln. gyventojų (2005), su priemiesčiais (Versaliu, Sen Deni, Ivri, Dransi, Aržanteju ir kt.) - apie 10 mln. Miestas pastatytas Senos upės vingyje, abiejuose upės krantuose. Miestas visame pasaulyje gerai žinomas dėl gausybės istorinių paminklų bei savo unikalios kultūros.

Paryžius yra Il de Franso regiono pagrindinis miestas. Tai svarbus transporto mazgas. Keli tarptautiniai oro uostai (Š. de Golio, Buržė, Orli). Uostas, pro kurį iš Paryžiaus keliauja daugiausia prekių, yra Havras. Pramonė: mašinų gamyba (automobiliai, lėktuvai), elektrotechnika, poligrafija, maisto padirbimas, chemijos pramonė, lengvoji, madų prekės ir galanterija. Yra metropolitenas. Paryžiuje reziduoja daug tarptautinių organizacijų (žinomiausia - UNESCO). Labai išvystytas turizmo sektorius. Daug aukštųjų mokyklų: unviersitetų (žymiausias - Sorbonos), kolegijų, institutų, akademijų. Nacionalinė biblioteka įkurta dar 1480 metais.

Demografinė raida tarp 1801 ir 1926
1801	1851	1881	1926
547 800	1 053 000	2 240 000	2 871 000

[taisyti] Kultūra

Mieste daug teatrų (Didžioji opera, Bastilijos opera, Prancūzijos komedija ir kt.), nacionalinis meno ir kultūros centras (Ž. Pompidu), daug muziejų (Luvras, Orsė, Gimė, žmogaus muziejus, istorijos muziejus ir kt.).

Geriausiai žinomi Paryžiaus pastatai - Eifelio bokštas, Triumfo arka (1806-1837 m.) ir Luvras (pradėtas statyti 1546). Žymiausia gatvė - Eliziejaus laukai. Miesto architektūra formavosi daug amžių, jai būdinga daug stilių, tačiau išlaikytas meninis vientisumas. Daug bažnyčių (žymiausia - Dievo Motinos arba Notre-Dame), administracinių pastatų, paminklų.

[taisyti] Istorija

Paryžių įkurė galai apie 250-200 m. pr. m. e. Apie 52 m. pr. m. e. romėnai užėmė Paryžių ir pavadino gyvenvietę Liutecija (lot. Lutetia). Romėnų miestas įsikūrė kairiajame Senos krante. III-IV a. miestas jau vadinamas Parisii, o dabartiniu vardu imtas vadinti nuo V amžiaus, kai Frankų karalius Chlodvigas I po pergalės prieš romėnus 486 metais čia perkėlė savo valstybės sostinę. VI a. apgyvendintas dešinysis Senos krantas, čia pastatyta Šventojo Gervazo bažnyčia. 885 metais kairįjį upės krantą visiškai sunaikino vikingai. Nuo X a. Paryžius - frankų valstybės sostinė. 1900 ir 1924 m. čia vyko vasaros olimpinės žaidynės.