Kopenhaga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kopenhaga (daniškai København) - Danijos sostinė ir didžiausias miestas. 502,2 tūkst. gyventojų (2004; su priemiesčiais - 1,12 mln.). Išsidėsčiusi Zelandijos ir Amagero salose, uostas prie Eresuno sąsiaurio. Automobilių ir geležinkelio keltai kursuoja į Malmę, Helsingorgą ir Landskroną (Švedijos uostai). Yra tarptautinis oro uostas.
Kopenhagoje sutelkta apie 40 proc. visos Danijos pramonės. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, prietaisų gamybos, chemijos, maisto pramonė. Yra du universitetai, B. Torvaldseno muziejus, dailės muziejai.
Pagrindinė miesto įžymybė - paminklas H. K. Anderseno undinėlei (atidengtas 1913 m. rugpjūčio 23 d.). Taip pat išlikę Rosenborg rūmai, yra birža, Scharlottenborg rūmai (visi - iš XVII a.), Christiansborg parlamento rūmai (XVIII a., buvo atstatyti po gaisrų 1800-1820 m. ir 1907-1922 m.), Amalienborg rūmų kompleksas (statytas nuo XVIII a.).
[taisyti] Istorija
Kopenhaga pirmąkart minima 1043 metais, 1167 m. pastatyta pilis ir įtvirtinimai. 1254 m. tapo miestu. Nuo XV a. 1-osios pusės - karaliaus rezidencija ir šalies sostinė.
