Kišiniovas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
| Valstybė | Moldova |
| Meras | Vasile Ursu |
| Gyventojų (2005) | 647 700 |
| Plotas | 161,2 km² |
Kišiniovas (Chişinău) - Moldovos sostinė, didžiausias šalies miestas, kultūrinis ir komercinis centras.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Geografinės koordinatės - 47°0′ š. pl. 28°55′ r. ilg. Miestas įsikūręs lygumoje, ant Dniestro intako Bîc upės.
Miestas yra centrinėje Moldavijos dalyje ir administraciškai suskirstytas į penkias apygardas:
- Centru (Чентру/Центр)
- Rîşcani (Рышкань/Рышкановка)
- Botanica (Ботаника)
- Ciocana (Чокана)
- Buiucani (Буюкань/Боюканы)
[taisyti] Klimatas
Kišiniove vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingos karštos ir sausos vasaros bei šaltos ir vėjuotos žiemos. Žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0°C, nors reatai žemiau -10°C. Vasarą vidutinė temperatūra yra apie 25°C, tačiau vasaros viduryje miesto centre temperatūra pakyla iki 35-40°C.
[taisyti] Istorija
Miesto pradžia - 1436 m. įkurtas Moldovos kunigaikštystės vienuolynas. Nuo 1511 m. užgrobtas Osmanų imperijos. XIX a. pradžioje tai buvo nedidelis kaimelis, 1812 m. užimtas Rusijos, nuo 1818 m. tapo Besarabijos gubernijos sostine. Miestas augo: 1862 m. jau buvo 92 000 gyventojų, 1900 m. - 125 787. Miestas buvo svarbus strateginis centras Rusijos-Turkijos karo metu (1877-1878). XIX a. pabaigoje Lenkijoje ir Rusijoje kilus antisemitizmo bangai, į Kišiniovą plūstelėjo žydų banga (sudarė iki 43% miesto gyventojų 1900 m.). Mieste buvo dideli "pogromai" prieš žydus - 1903 m. balandžio 6-7 d. bei 1905 m. spalio 19-20.
Nuo 1918 iki 1940 m. miestas priklausė Rumunijai, po to įėjo buvo užgrobtas TSRS (tapo Moldavijos TSR sostinė).
[taisyti] Ekonomika
Kišiniovas - pagrindinis šalies pramonės miestas. Pagrindinės pramonės ir ūkio šakos: buitinės ir elektros prekės, statybinės medžiagos, mašinų gamyba, plastmasė, kaučiukas, tekstilės pramonė.
[taisyti] Transportas
Tarptautinis aerouostas, tarptautinis geležinkelio terminalas, dvi autobusų stotys.
[taisyti] Švietimas
Mieste veikia Moldovos Mokslų Akademija.
[taisyti] Įdomiausi objektai
- Katedra (Catedrala Naşterea Domnului) - (architektas Avraamas Melnikovas, 1830-1836 m.) ortodoksų katedra su varpine.
- Trumfo arka (Porţile Sfinte)
- Paminklas didvyriui šv. Stefanui Didžiajam (Ştefan cel Mare şi Sfînt - karžygys, kovojęs prieš Osmanų imperiją).
- Ştefan cel Mare şi Sfînt bulvaras
- Alėja "Moldovos valdovai" - 10 paminklų iškiliausioms asmenybėms Moldovos istorijoje: Bogdanui I, Petrui I. Musatui, Alexandrui Gerajam (Alexandru cel Bun), šv. Stefanui Didžiajam (Ştefan cel Mare şi Sfînt), Bogdanui III, Petru Rares, Alexandru Lapusneanu, Jonui Baisiajam (Ioan Voda cel Cumplit), Vasile Lupu und Dimitrie Cantemir.
