Šachmatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šachmatai - stalo žaidimas ir intelektualus sportas, kuriame rungiasi du priešininkai. Žaidimas vyksta specialioje 8 x 8 langelių dydžio lentoje, kurioje varžovai kovoja dvejomis skirtingų spalvų kariaunomis (juodaisiais ir baltaisias). Žaidimo tikslas - paskelbti priešininko karaliui matą.

Žaisti šachmatais galima įvairiai - seniau buvo žaidžiama dviems partneriams susitikus prie bendro stalo, vėliau žaidžiama laiškais (siunčiant daromus ėjimus varžovams), o dabar, atsiradus kompiuteriams, žaidžiama su kompiuteriu, su kitais varžovais internetu ar siunčiant el. paštu daromus ėjimus.

Šachmatų deive laikoma Kaisė.

Turinys 1 Žaidimo istorija 1.1 Legenda 1.2 Žaidimo raida 1.3 Čaturanga 1.4 Šatrandžas 1.5 Šachmatai Europoje 1.6 Ankstyvosios šachmatų istorijos chronologija 2 Kaip žaisti? 2.1 Įvadas 2.2 Figūrų ėjimai 2.3 Partijos tikslas ir pabaiga 3 Šachmatai Lietuvoje 4 Pasaulio čempionai 5 Organizacijos 6 Nuorodos

[taisyti] Žaidimo istorija

[taisyti] Legenda

Apie žaidimo istoriją sklinda daug legendų, viena iš jų yra visiems labai gerai žinoma - apie radžą. Vakarų Indijoje radža Balhait savo patarėjams liepė sukurti žaidimą, kurį žaisti reikėtų proto, stropumo, įžvalgumo, drąsos ir išmintes. Brahmanas Sissa pasiūlė šachmatų, sukurtų pagal karo modelį, žaidimą, sakydamas jog būtent kare radžos minėtos savybės labiausiai atsiskleidžia. Radžai žaidimas labai patiko, ir pasiūlė brahmanui prašyti tokio atlygio kokio šis tik panorės. Išminčius pasirodė labai kuklus ir paprašė nedidelio kiekio grūdų. Grūdų kiekį reikėjo apskaičiuoti: į pirmą šachmatų lentos laukelį reikėjo padėti 1 grūdą, į antrą 2, į trečią 2 x 2 = 4, į ketvirtą 4 x 2 = 8, į penktą - 8 x 2 = 16 ir taip iki 64 langelio. Suskaičiavus, kiek gi grūdų reikės iš viso, pasirodė, kad paskutiniame langelyje turi būti padėti 9 223 372 036 854 775 808 grūdus, o iš viso grūdų skaičius siekė 2⁶⁴ = 18 446 744 073 709 551 615. Laikant, kad 1 cm³ telpa 15 grūdų, toks kiekis užims 12 000 000 000 000 m³. Norint gauti tiek grūdų, reikėtų visą Žemės paviršių 8 kartus apsėti javais. Jei sandėlio, kuriame norėtume sutalpinti visus grūdus, aukštis būtų 4 m, o plotis - 10 m, tai sandėlio ilgis būtų 300 000 000 km, t.y. du kartus daugiau, nei nuo Žemės iki Saulės. Visi šie skaičiavimai parodo, kiek gali būti netikėtumų šachmatų lentoje.

[taisyti] Žaidimo raida

Labai sunku nustatyti tikslią šachmatų atsiradimo datą, kadangi panašūs žaidimai egzistavo jau prieš 5000 m. Žinomi šachmatų istorijos tyrinėtojai Van der Linde, Von der Lasa, Murray laikosi nuomonės, kad šachmatai buvo išrasti Šiaurės Vakarų Indijoje (Pendžabe) VI a.
Populiariai jie buvo vadinami Čaturanga. Čaturanga, - dviejų sanskrito žodžių junginys – “Čatur” reiškia keturis, “Anga” – kariuomenės dalis, kurią sudarė “Ratha (vežimai), Gaja (drambliai), Turaga (žirgai), Padadi (pėstininkai)” – tai buvo įprastinė Indijos radžų armijos struktūra.
Kitas pavadinimas, naudotas žaidimui - Astapada (išvertus iš sanskrito reikšia aštuonis žingsnius). Iš Indijos šachmatai vėlyvajame VI a. pakliuvo į Persiją, o iš ten apie 650 m., ją užkariavus arabams - pasiekė ir visą arabiškąjį pasaulį. Apie 800 m. šachmatai patenka į Kiniją ir per Korėją pasiekia Japoniją.
Europą šachmatai pasiekia VII a. arabams užkariavus Iberijos pusiasalį ir Sicilijos salą. Po Šiaurės Europą jie plinta ir vikingų prekybos keliais.

[taisyti] Čaturanga

Čaturanga (reiškia „keturių rūšių kariuomenė“) - šitaip senovės Indijoje buvo vadinamas šachmatų pirmtakas. Šis žaidimas vaizdavo tuometinę Indijos armiją: pėstininkai, kavalerija, drambliai, kovinės vežėčios. Šiame žaidime figūrų ėjimus lemdavo metamas žaidimo kauliukas. Radžos Charšos (606-48 m.) laikų kronikoje „Caritro Charša“ sakoma, kad „šachmatų lentos moko, kaip išsidėsčiusi armija“. Čaturangoje dramblys iš pradžių eidavo tiesiai, pakeliui viską griaudamas - tai dabartinio bokšto pirmtakas. Vėliau bokšto funkcijas įgavo kovinės vežėčios. Tada dramblys pradėjo vaikščioti įstrižai peršokdamas per vieną langelį. Tuo tarpu pėstininkai iš lėto žygiuodavo į priekį po vieną langelį. Žaidimas vykdavo tol, kol vienas žaidėjas netekdavo visų figūrų.

Kiek vėliau žaidimas buvo pavadintas čaturandža („keturi karaliai“), kadangi abi kovojančios pusės turėjo po du karalius ir nė vienos valdovės.

Apie čaturangą ir čaturandžą mokslininkai nieko tiksliai nežino, kadangi neišliko nei taisyklių, nei žaistų partijų užrašų - iš turimų duomenų galima susidaryti tik bendrą žaidimo vaizdą. Galima tik pasakyti, kad esminis jų skirtumas nuo dabartinių šachmatų - sėkmę žaidime lemia ne tik ir ne tiek žaidėjų logika, kiek atsitiktinumas (metamas kauliukas).

[taisyti] Šatrandžas

Tai tobulesnė čaturangos forma. Čia figūrų ėjimus lėmė nebe metamas kauliukas, o žaidėjų logika. IX amžiuje šis žaidimas buvo labai smarkiai nagrinėjamas teoriškai. Čia visiškai tokie patys ėjimai buvo tik dabartinio bokšto, žirgo ir karaliaus. Rokiruotės nebuvo. Pėstininkai judėdavo tik į gretimą langelį. Pasiekęs tolimiausią gulstinę šis galėdavo virsti tik valdove. Valdovės ėjimai tais laikais buvo smarkiai apriboti - ji galėdavo judėti tik įstrižainėmis, ir tik į gretimą langelį. Rikis vaikščiodavo tik įstrižainėmis ir tik į trečią langelį (peršokdavo). Pergale buvo laikoma ne tik matas, bet ir patas, laimima būdavo ir nukirtus visas priešininko figūras.

[taisyti] Šachmatai Europoje

Į Europą šachmatai atkeliavo jau VI amžiuje - pietinėje Albanijoje, senajame Butrinto mieste esančiuose Bizantijos rūmuose buvo aptikta šachmatų figūra iš dramblio kaulo. Tačiau šachmatų paplitimas Europoje siejamas su VII a. – tuo metų arbai užkariauja Iberijos pusiasalį ir žaidimas paplinta po visą Europą. Jau nuo XII a. šachmatai paplito aukštuomenėje.

Disciplina Clericalis (Dvasininkijos mokykla) veikale Petrus Alfonsi (Ispanija, 1062-1120?) išvardijo 7 riterio užsiėmimus: jodinėjimas, plaukiojimas, šaudymas iš lanko, kumštynės, medžioklė su sakalais, šachmatai, ir poezijos kūrimas.

Pirmaisis europiečių didesnis įnašas į žaidimą šachmatais buvo apie 1000 m. – šachmatų lentos laukeliai tapo skirtingų spalvų.

Nuo XIII amžiaus žaidimas buvo tobulinamas, atsirado keletas naujovių - pėstininkai galėjo iš pradžių eiti 2 laukelius į priekį, karalius vieną kartą per visą partiją galėdavo šokti į trečią bet kurį nuo jo esantį langelį, pvz., iš e1 - į c1, c2, c3, d3, e3, f3, g3, g2 ir g1. Apie 1580 Italijoje pasiūlyta valdovę paversti stipriausia figūra vietoj silpniausios. Visos šios naujovės pagreitino žaidimą.

Žymiausi Viduramžių šachmatai – Lewis šachmatų figūrėlės, 1831 rastos Lewis saloje, Išorinių Hebridų salyne, priklausančiame Škotijai. Jos datuojamos 1150, spėjama, jog pagamintos Norvegijoje. Dauguma jų išdrožta iš vėplio ilčių, kelios – iš banginio danties. 11 iš 93 išlikusių figūrų saugomos Škotijos nacionaliniame muziejuje, kitos – Britų muzijeuje Londone. Kitos žinomos figūros - vadinamieji Karolio Didžiojo šachmatai iš dramblio kaulo (Nors žinoma, jog Karolis Didysis niekada nežaidė šachmatais), saugomos Nacionalinėje bibliotekoje, Paryžiuje.

Šiuolaikinių šachmatų taisyklės susiformavo XVI amžiaus viduryje, įvedus rokiruotę.

1749-aisiais Francois-Andre Danican Philidor, kompozitorius ir geriausias to meto šachmatų žaidėjas išleidžia knygą L'analyse du jeu des Echecs (Šachmatų žaidimo analizė). Tai vienas nuostabiausių bet kada parašytų veikalų apie šachmatų žaidimą ir yra išverstas į daugybę kalbų.

[taisyti] Ankstyvosios šachmatų istorijos chronologija

• VI a. – Indijoje sukuriamas artimas dabartinei formai Čaturangos (Astapada) žaidimas.
• ~ 600 - Veikalas Karnamuk-i-Artakhshatr-i-Papakan mini Persišką žaidimą Šatrandžą
• ~ 720 – Šachmatai iš Persijos paplinta po Islamiškąjį pasaulį
• ~ 840 – Ansktyviausi išlikę šachmatų uždaviniai, užrašyti Bagdado kalifo Billah.
• ~ 900 - Įrašas apie šachmatus kinų veikale Huan Kwai Lu ('Stebuklų knyga').
• 997 – Versus de scachis – ankstyviausias žinomas krikščioniškosios Europos veikalas, minintis šachmatus. Poema parašyta lotynų kalba.
• 1008 – Šachmatai paminėti grafo Uregel testamente.
• X a. - As-Suli parašo Kitab Ash-Shatranj, ankstyviausią žinomą darbą, kuriame moksliškai nagrinėjama šachmatų strategija.
• vėlyvas X a. - Tamsūs ir šviesus laukeliai pradėti naudoti šachmatų lentoje.
• 1173 - Seniausias rastas įrašas, naudojantis algebrinį žymėjimą.
• 1283 - Kastilijos karalius Alfonsas X (1221-1284) parašo Libros del Axedrez dados y tablas (Šachmatų ir kitų žaidimų knyga). Tai pirmoji Europoje žaidimų enciklopedija. Pirmos 7 knygos dalys skirtos šachmatams, iš viso aprašyti 103 šachmatų uždaviniai.
• vėlyvas XIII a. - Pėstininkai pradinį ėjimą gali šokti per 2 laukelius.
• vėlyvas XIV a. - Įvedama en passant taisyklė.
• 1422 - Krokuvos manuskripte randama taisyklė, jog patas reiškia lygiąsias.
• 1471 – Parašytas Gottingen’o manuskriptas - pirmoji knyga, skirta vien šachmatams.
• 1497 - Lucena išleidžia pirmąjį Europoje veikalą apie šachmatų debiutus.
• 1561 - Ruy López apibrėžia gambito sąvoką, apibūdinančią figūrų aukojimus debiute .
• 1690 - B. Asperling’as parašo Traite du leu Royal des Echecs, veikalas išleidžiamas Lozanoje. Jame pirmą karta suklasifikuojami šachmatų debiutai.

[taisyti] Kaip žaisti?

[taisyti] Įvadas

Šachmatų lenta Šachmatų lenta suskirstyta į 64 kvadratėlius (8 x 8 langelių dydžio lenta) nudažytais pakaitomis baltom ir juodom spalvom. Šachmatų lenta dedama taip, kad juodas kampinis langelis būtų žaidėjui iš kairės. Yra 16 skirtingų dviejų spalvų figūrėlių. Vienas partneris žaidžia baltosiomis figūromis, kitas - juodosiomis (baltajam priklauso pirmasis ėjimas, paskui einama pakaitomis). Kiekvienas žaidėjas turi po 8 pėstininkus, 2 bokštus, 2 rikius, 2 žirgus ir po vieną valdovę bei karalių. Žaidimo pradžioje kiekviena pusė gali eiti 20 būdų - eiti pėstininku per vieną arba 2 laukelius, arba vienu iš žirgų. Iš viso galimų šachmatų ėjimų žaidime priskaičiuojama 10120. Tai labai didelis skaičius, tokio skaičiaus joks kompiuteris negali apdoroti. Palyginimui galima pasakyti, kad manoma, jog visoje visatoje tėra 1075 atomų. Šiuolaikinės šachmatų programos apskaičiuoja 10 arba 20 galimų ėjimų. Laikant, kad kiekvienai figūrų pozicijai tektų apie 20 ėjimų 5 lygių rūšiavimo medis turėtų 3 200 000 galimų pozicijų. 10 lygių medis turėtų 10 000 000 000 000 (10 trilijonų) pozicijų. Lygių skaičiavimą riboja kompiuterio greitis. Pats žaidimas sąlyginai skirstomas į tris fazes: debiutas, įpusėjęs žaidimas ir baigmė (endšpilis). Užrašant partijas naudojamas algebrinis žymėjimas. Sutrumpinimai: K - karalius, V - valdovė, B - bokštas, Ž - žirgas, R - rikis, o pėstininkų pirmoji raidė paprastai nerašoma (e2, f2, g2, h2). Ėjimai rašomi naudojant figūros sutrumpinimą ir laukelio koordinates: pavyzdžiui, Ve8, Žf3, e2, f2. Kirtimas žymimas "x" ir rašomas tarp figūros santrumpos ir laukelio koordinačių: Rxe5, Vxf3. Pėstininkų kirtimai užrašomi taip: exd5. Rokiruotės karaliaus pusėje užrašomos: 0-0, karalienės pusėje: 0-0-0. Pėstininko, pasiekusio priešininko pirmają liniją ėjimas užrašomas taip: e1V, b8R. Iškart rašoma ir pasirinkta figūra. Šachas žymimas "+" ženklu, matas - "#". 1-0 reiškia, jog baltieji laimi, 0-1 - jog laimi juodieji, ½-½ - lygiosios. Pavadinimas Raidė Figūra Vertė Pėstininkas P 1 Žirgas Ž 3 Rikis R 3 Bokštas B 5 Valdovė V 9 Karalius K x

[taisyti] Figūrų ėjimai

Bokšto ėjimai	Rikio ėjimai	Valdovės ėjimai
Bokštas šachmatų lentoje gali vaikščioti stačiai ir gulsčiai neribojant langelių skaičiaus. Šitaip bokštas gali vaikščioti tik iki pirmos kliūties. Sutikus priešingos spalvos figūrą, ji nuimama nuo lentos, o į jos vietą pastatomas bokštas.	Rikis vaikšto kaip ir bokštas, tik įstrižainėmis. Vienas rikis vaikšto tik baltais langeliais, kitas - tik juodais.	Valdovė vaikšto taip kaip bokštas ir rikis kartu sudėjus (įstrižainėmis ir gulstinėmis).
Žirgo ėjimai	Karaliaus ėjimai	Pėstininko ėjimai
Žirgo ėjimai yra sunkiausiai įsimenami. Jis priešingai nei visos kitos figūros ne vaikšto, bet šokinėja, t.y. gali peršokti tiek savos spalvos, tiek ir priešingos spalvos figūrą. Tokį žirgo šuolį galima įsivaizduoti taip: šuolis dviem laukeliais į priekį (arba atgal) ir vienas į vieną arba kitą šoną arba vienas laukelis į priekį (arba atgal) ir du laukeliai į vieną arba kitą šoną.	Karalius, kaip ir valdovė, gali vaikščioti bet kuria kryptimi, tačiau tik per vieną langelį. Karaliaus ėjimams yra vienas apribojimas - juo negalima eiti į laukelį, jei šis yra kertamas (ginamas) priešininko figūros.	Pėstininkas gali eiti tik į priekį per vieną langelį arba, būdamas pradinėje padėtyje, gali per du langelius slinkti į priekį. Pėstininkas gali kirsti priešininko figūras, esančias per vieną laukelį iš kairės arba dešinės (įstrižai). Galimas ir prasilenkiantis kirtimas (tarpt. en passant). Toks kirtimas galimas tik tada, kai varžovas prieš tai padarytame ėjime paėjo iš pradinės padėties per du langelius. Aukščiau esančiame paveiksliuke toks kirtimas vaizdžiai pademonstruotas. Kirsdamas įstrižai pėstininkas pereina į gretimą statinę ir toliau žygiuoja ja. Pasiekus paskutinę gulstinę pėstininką galima pakeisti bet kuria savos spalvos figūra (valdove, bokštu, žirgu arba rikiu). Keisti karaliumi arba nieko nekeisti negalima.

Rokiruotė. Vieną kartą per partiją ėjimą galima daryti dviem figūromis iš karto - tai rokiruotė. Rokiruotė daroma paprastai - karalius žengia link bokšto (į kairę arba į dešinę) per du langelius, o bokštas perkeliamas per karalių ir pastatomas šalia. Rokiruotė turi apribojimų: jos negalima daryti, jeigu jau buvo eita su karaliumi (nesvarbu, kad šis sugrįžo į pradinę padėtį). Jeigu kuris nors bokštas jau buvo judėjęs, tai su šiuo bokštu rokiruotės padaryti irgi negalima. Negalima daryti rokiruotės ir tada, kaip tarp bokšto ir karaliaus yra kitų figūrų. Rokiruoti negalima, jei tuo metu karalius yra užpultas arba karalius turi eiti per puolamą langelį. Rokiruoti galima, jeigu užpultas bokštas arba užpultas langelis, per kurį turi eiti bokštas.

Šachas - tokia būsena, kai tiesiogiai puolamas priešininko karalius, t.y. jį nukirsti kėsinasi kokia nors figūra. Tokiu atveju reikia ginti karaliu vienu iš būdų:

• karaliumi paeiti į bet kurį gretimą laukelį, jei šis nepuolamas;
• nukirsti šachuojančią figūrą;
• pastatyti kokią nors figūrą tarp šachuojančiosios figūros ir karaliaus.

Matas - tokia būsena, kai priešininkui paskelbtas šachas, nuo kurio apsiginti nebeįmanoma.

Patas - tokia būsena, kai varžovas nebeturi kur paeiti, o karalius nėra šachuojamas.

[taisyti] Partijos tikslas ir pabaiga

Partijos tikslas yra laimėti. Laimėjimas pasiekiamas keliais atvejais: kai priešininkui paskelbiamas matas arba kai priešininkas mato neišvengiamą pralaimėjimą ir pasiduoda.

Atsitinka ir tokia situacija, kai varžovas nebeturi kur eiti, o karalius nėra šachuojamas (patas) - tokiu atveju yra skelbiamos lygiosios. Lygiosios taip pat gali būti ir tuomet, kai abu žaidėjai susitaria šitaip užbaigti partiją. Kad nebūtų beprasmis žaidimas, galioja dvi taisyklės:

• partija laikoma pasibaigus lygiosiomis, kai viena ir ta pati padėtis pasikartoja tris kartus esant tam pačiam ėjimų eiliškumui ir vienas iš žaidėjų reikalauja lygiųjų;
• taip pat partija baigiasi lygiosiomis, jei per 50 paskutinių ėjimų nebuvo nukirsta nė viena figūra ir joks pėstininkas nepadarė nė vieno ėjimo.

[taisyti] Šachmatai Lietuvoje

Tikslių žinių apie šachmatų atsiradimą Lietuvoje nėra. Atliekant archeologinius kasinėjimus Trakų pilyje 1956 - 1957 m. buvo aptiktos kaulinės šachmatų figūrelės. Jos datuojamos XIV amžiumi (nors kiti šaltiniai tokį datavimą ginčija ir šachmatų paplitimą sieja su Lietuvos didikų perimamomis Renesanso madomis – apie XVII a.).

Kurį laiką po LDK padalijimo apie šachmatus nėra jokių žinių. Jau okupuotoje Lietuvoje organizuotos šachmatų judėjimo formos atsiranda XIX a., kai įvairiuose miestuose susikūrė šachmatų būreliai. Iš tų laikų mus pasiekia ir pirmosios žinios apie šachmatų žaidimą paštu. Žinios apie pirmąsias korespondencinių šachmatų varžybas siekia 1866 metus. Tai buvo mačas iš dviejų partijų Klaipėda - Hanoveris. Antros žinomos varžybos įvyko 1888 metais. Tai buvo mačas Vilnius – Voronežas. Buvo žaidžiamos dvi partijos. Vilnių atstovavo J. Levis, S. Matedžis, M. Prozorovas ir O. Rukas. Voronežo komandoje žaidė A. Veberis, D. Gravirovskis, J. Kalinskis ir G. Karenovskis. Rezultatu 1,5:0,5 laimėjo voronežiečiai. 1912 m. Vilniuje buvo surengtas ketvirtasis Rusijos meistrų turnyras. Turnyre dalyvavo žinomi to meto šachmatininkai: Akiba Rubinšteinas (atiteko pirmasis prizas), Aleksandras Alechinas, Aronas Nimcovičius.

Lietuvai išsilaisvinus iš Rusijos okupacijos ir atkūrus valstybę, 1921 įvyko pirmasis Lietuvos šachmatų čempionatas. Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo A. Rimša. Pirmasis profesionalus Lietuvos šachmatininkas – Vladas Mikėnas. 1931 - 1939 žaidė penkiose Šachmatų olimpiadose, visąlaik - pirmoje lentoje. V.Mikėnas yra laimėjęs prieš A. Alechiną, M. Botviniką, V. Smyslovą, M. Talį (pasaulio čempionai) bei D. Bronšteiną, P. Keserį, S. Florą, E. Bogoliubovą, M. Vidmarą, G. Štalbergą, G. Marocį. 1929 metais įkuriama Nepriklausomos Lietuvos Respublikos šachmatų sąjunga. 1933 išleidžiamas V.Mikėno "Šachmatų vadovėlis" - pirmoji šachmatų knyga lietuvių kalba. V.Mikėnas vėliau žinomas kaip 1983-85 Pasaulio šachmatų pirmenybių vyr.teisėjas - teisėjauja partijoms: G.Kasparovas - A.Beliavskis; G.Kasparovas - V.Smyslovas; G.Kasparovas - A.Karpovas.

Mikėno vardu pavadinta Mikėno sistema ('Mikenas-System) , kitaip dar vadinama Floro-Mikėno sistema (Flohr-Mikenas System) Angliškajame debiute (ECO kodas A-18).

1.c4 Žf6 2.Žc3 e6 3.e4

Po Sovietų okupacijos šachmatai ideologizuojami, visi piliečiai patiria keliavimo suvaržymų. Savarankiškai, kaip Lietuvos šachmatininkai turnyruose dalyvauti negali - tam reikia praeiti SSRS atranką. Todėl Lietuvoje itin išpopuliarėja korespondenciniai šachmatai.

6 Lietuvos korespondenciniai šachmatininkai tapo Europos čempionais: Anicetas Uogelė - 14 čempionatas, 1975 - 1981 metai, Vladas Gefenas - 25 čempionatas, 1982 - 1988 metai, Gediminas Rastenis - 26 čempionatas, 1983 - 1989 metai, Valentinas Normantas - 34 čempionatas, 1987 - 1994 metai, Ričardas Žitkus - 36 čempionatas, 1987 - 1993 metai, Alius Mikėnas - 50 čempionatas, 1994 - 1998 metai. 10 -ąjį korespondencinių šachmatų čempionatą taip pat yra laimėjęs JAV lietuvis Victor (Vytas) Palciauskas.

Šachmatais žaidė ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, įveikęs ir būsimą pasaulio šachmatų čempioną - T.Petrosianą. Jis dukart - 1951 m. ir 1952 m. - dalyvavo Lietuvos čempionatuose, pirmajame užėmė 7-ąją vietą, o antrajame dalinosi antra - ketvirta vietomis su V. Mikėnu ir E. Čiukajevu.

Remiantis FIDE klasifikacija, Lietuvoje yra 7 šachmatų didmeistriai: Eduardas Rozentalis, Viktoras Gavrikovas, Aloyzas Kveinys, Vidmantas Mališauskas, Darius Ruželė, Šarūnas Šulskis ir Viktorija Čmilytė. Viktorija Čmilytė patenka į geriausių pasaulio šachmatininkių dvidešimtuką.

[taisyti] Pasaulio čempionai

• Vyrai

Neoficialūs čempionai

Pedro Damiano (Pedro Damião)	Portugalija	~1520
Rui Lopez de Segura (Ruy López de Segura)	Ispanija	~1560
Paolas Bua ir Leonardas da Kutri(Paolo Boi, Leonardo da Cutri)	Italija	~1575
Alesandras Salvio (Alessandro Salvio)	Italija	~1600
Džioakino Greko (Gioacchino Greco)	Italija	~1620
Legalis de Kermje (Legall de Kermeur)	Prancūzija	~1730–1747
Fransua Andre Filidoras (Francois-André Philidor)	Prancūzija	~1747–1795
Aleksandras Dešapelis (Alexandre Deschapelles)	Prancūzija	~1800–1820
Lui Šarlis de la Burdonė (Louis-Charles de La Bourdonnais)	Prancūzija	1834
Hovardas Stontonas (Howard Staunton)	Anglija	1843
Adolfas Andersenas (Adolf Anderssen)	Vokietija	1851,1862
Polas Morfis (Paul Morphy)	JAV	1858
Viljamas Steinicas (William (Wilhelm) Steinitz)	Bohemija/Anglija	1866,1872

Oficialūs čempionai

Viljamas Steinicas (William Steinitz)	Bohemija/JAV	1886-1894
Emanuelis Laskeris (Emanuel Lasker)	Vokietija	1894-1921
Chosė Raulis Kapablanka (José Raúl Capablanca)	Kuba	1921-1927
Aleksandras Aliochinas (Alexander Alekhine)	Rusija/Prancūzija	1927-1935,1937-1945
Maksas Euvė (Max Euwe)	Olandija	1935-1937
Michailas Botvinikas (Mikhail Botvinnik)	TSRS	1948-1957, 1958-1960, 1961-1963
Vasilijus Smyslovas (Vasily Smyslov)	TSRS	1957-1958
Michailas Talis (Mikhail Tal)	TSRS	1960-1961
Tigranas Petrosianas (Tigran Petrosian)	TSRS	1963-1969
Borisas Spaskis (Boris Spassky)	TSRS	1969-1972
Robertas Fišeris (Robert Fischer)	JAV	1972-1975
Anatolijus Karpovas (Anatoli Karpov)	TSRS	1975-1985
Garis Kasparovas (Garry Kasparov)	TSRS	1985-2000
Vladimiras Kramnikas (Vladimir Kramnik)	Rusija	2000-

FIDE čempionai

• Vyrai

Anatolijus Karpovas (Anatoly Karpov)	Rusija	1993-1999
Aleksandras Chalifmanas (Alexander Khalifman)	Rusija	1999
Višvanatanas Anandas (Vishwanathan Anand)	Indija	2000-2002
Ruslanas Ponomariovas (Ruslan Ponomariov)	Ukraina	2002-2004
Rustamas Kasimdžanovas (Rustam Qosimjonov)	Uzbekija	2004-2005
Veselinas Topalovas (Veselin Topalov)	Bulgarija	2005-

• Moterys

Vera Menčik (Vera Menchik)	Didžioji Britanija	1927-1944
Liudmila Rudenko (Lyudmila Rudenko)	TSRS	1950-1953
Elizaveta Bikova (Elisaveta Bykova)	TSRS	1953-1956, 1958-1962
Olga Rubcova (Olga Rubtsova)	TSRS	1956-1958
Nona Gaprindašvili (Nona Gaprindashvili)	TSRS	1962-1978
Maja Čiburdanidzė (Maya Chiburdanidze)	TSRS	1978-1991
Ksje Džun (Xie Jun)	Kinija	1991-1996, 1999-2000
Suzana Polgar (Zsusza (Susan) Polgar)	Vengrija	1996-1999
Žu Čen (Zhu Chen)	Kinija	2001

[taisyti] Organizacijos

• Lietuvos šachmatų federacija (LŠF)
• Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija (LKŠF)
• Tarptautinė korespondencinių šachmatų federacija
• FIDE šachmatų taisyklės

[taisyti] Nuorodos

Susiję straipsniai:

• Populiariausios šachmatų žaidimo pradžios
• Hipermodernizmas(šachmatai)
• Algebrinis žymėjimas
• Šachmatai 960
• Sportų sąrašas
• Stalo žaidimai
• Žaidimai

Kiti šaltiniai:

• Lietuvos šachmatų čempionatai 1943-2002
• Chess by Egis
• www.chess.lt
• World Chess Links Nuorodos apie šachmatus ir nemokamus šachmatų duomenis (anglų k.)