Kulikovo mūšis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kulikovo mūšis (rus. Куликовская битва) įvyko 1380 m. rugsėjo 8 d. Mūšio metu Maskvos didžiojo kunigaikščio Dimitrijaus Donskojaus vadovaujamos rusų pajėgos sutriuškino emyro Mamajaus vadovaujamus Aukso ordos mongolus.
Tai buvo antrasis mongolų pralaimėjimas po mūšio prie Vošos (Okos) 1378 m. rugpjūčio 11 d. Abiejuose mūšiuose Dimitrijui pavyko primesti totoriams nepalankias mūšio lauko sąlygas. Totorių raiteliams reikėjo daug vietos, kad galėtų atakuoti iš flangų, o rusai kovojo gerai apsaugotose gynybinėse pozicijose. Vošos mūšyje rusų pozicijas saugojo upė ir kalva, kuri trukdė mongolų kariuomenei. Rusų kontrpuolimas nustūmė totorius į upę.
Kulikovo mūšyje situacija susiklostė panašiai. Mamajus apie tai, kad Maskvos kariuomenė yra netoliese sužinojo pavėluotai, dėl to Dimitrijus vėl jam primetė nepalankias mūšiui sąlygas. Rusų flangus iš dešinės saugojo pelkės, o iš kairės miškai ir upelis (Smolka). Dėl to totoriai buvo priversti su savo kavalerija pulti tiesiairusų pozicijas ir patyrė daug nuostolių. Donskojus buvo teisingai paskirstęs rezervus - jie buvo kairiajame flange, kurį totoriams pavyko pralaužti. Mamajaus kariuomenė patyrė triuškinamą pralaimėjimą.
Po mūšio išaugo Maskvos statusas tarp Rusios kunigaikštysčių. Ji tapo kovotojos už Rusios vienybę simboliu.
