Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions Šiaurės Korėja - Vikipedija

Šiaurės Korėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja) - valstybė rytų Azijoje, šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje. Ribojasi su Pietų Korėja pietuose, Kinija ir Rusija šiaurėje. Seniau buvusios vieningos valstybės, - Korėjos, - dalis.

조선민주주의인민공화국
Chosŏn Minjujuŭi Inmin Konghwaguk
Šiaurės Korėjos vėliava Šiaurės Korėjos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Šiaurės Korėja žemėlapyje
Valstybinė kalba korėjiečių
Sostinė Pchenjanas
Didžiausias miestas Pchenjanas
Valstybės vadovai Kim Čen Iras (Kim Jong-il)
Nacionalinio gynybos
komiteto pirmininkas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
120 540 km² (97)
0,1%
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
23 113 019 (47)
191,75 žm./km² (40)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005 (progn.)
40,00 mlrd. $ (84)
1 800 $ (148)
Valiuta Šiaurės Korėjos vona (KPW)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +9
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Japonijos
1945 rugpjūčio 15
 
Valstybinis himnas Šiaurės Korėjos himnas
Interneto kodas .nėra (rezervuotas .kp)
Šalies tel. kodas 850

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos istorija

Šalies istorija iki 1945 m. - žr. Korėjos istorija

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Korėją okupavo rusų ir amerikiečių kariuomenės. 1948 m. šalis buvo padalinta. Komunistai užvaldė šiaurę, o pietinėje dalyje nugalėjo amerikiečių remiama demokratinė vyriausybė. Šiandien abi pusės priešiškai žvilgčioja viena į kitą, tarp šalių įrengta viena stipriausiai saugomų sienų pasaulyje. Pastaruoju metu komunistinė Šiaurės Korėja gąsdina savo branduoline programa visą pasaulį.

2006 spalio 9 apie 4:30 val.(Lietuvos laiku), šiaurėje, esančioje vienoje iš šachtų, susprogdino branduolinį užtaisą (manoma, kad nuo 5 iki 15 kilo tonų galios). Aplinkinių valstybių seismologai užfiksavo 4 balų žemės drebėjimą pagal Richterio skalę.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos politinė sistema

Šiaurės Korėjoje yra įsitvirtinęs totalitarinis režimas, labiausiai primenantis stalinistinį režimą buvusioje Sovietų Sąjungoje. Oficialiai valstybė yra "demokratinė", tačiau realiai visą valdžią yra užgrobęs Kim Jong Il'as, Šiaurės Korėjos Darbininkų Partijos Centro Komiteto pirmininkas. Tai yra bene paskutinė pasaulio valstybė, kurioje dar egzistuoja koncentracijos stovyklos, kuriuose įkalinti keli šimtai tūkstančių žmonių.

Šiaurės Korėja plėtoja branduolinę programą, beveik visus valstybės resursus investuoja į kariuomenę. Valstybėje visą laiką trūksta maisto, kurio komunistinė sistema negali pasigaminti, ir gauna didelę paramą maistu iš daugelio pasaulio valstybių, ypač iš Pietų Korėjos.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Šiaurės Korėjos administracinis suskirstymas
Enlarge
Šiaurės Korėjos administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos (administracinio suskirstymo vienetai)

Šiaurės Korėja yra suskirstyta į 9 provincijas, 3 ypatinguosius regionai ir 2 miestų savivaldybes.

[taisyti] Provincijos

  • Chagang provincija (Chagang-do)
  • Šiaurės Hamgyŏng provincija (Hamgyŏng-pukto)
  • Pietų Hamgyŏng provincija (Hamgyŏng-namdo)
  • Šiaurės Hwanghae provincija (Hwanghae-pukto)
  • Pietų Hwanghae provincija (Hwanghae-namdo)
  • Kangwŏn provincija (Kangwŏndo)
  • Šiaurės P'yŏngan provincija (P'yŏngan-pukto)
  • Pietų P'yŏngan provincija (P'yŏngan-namdo)
  • Ryanggang provincija (Ryanggang-do)

[taisyti] Ypatingieji regionai

[taisyti] Miestų savivaldybės

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos geografija

Šiaurės Korėja yra įsikūrusi rytinėje Azijos dalyje, iš vakarų ją skalauja Geltonoji, o iš rytų - Japonijos jūra. Turi priėjimą prie Korėjos įlankos. Šiaurėje ribojasi su Kinija ir Rusija, pietuose - su Pietų Korėja.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos ekonomika

Iš kosmoso 2000 metais padarytos nuotraukos galime spręsti, kad Šiaurės Korėjoje elektra labai taupoma, kiek daugiau spindi tik sostinė Pchenjanas
Enlarge
Iš kosmoso 2000 metais padarytos nuotraukos galime spręsti, kad Šiaurės Korėjoje elektra labai taupoma, kiek daugiau spindi tik sostinė Pchenjanas

Korėjos pusiasalyje nuo amžių pietuose buvo daugiau išvystytas žemės ūkis, šiaurė buvo mažiau apgyvendinta bet tenai yra daugiau naudingų iškasenų. Šiaurės Korėjos, kaip ir Pietų Korėjos ekonomikose didžiausi pasikeitimai įvyko XX a. Okupacinė Japonijos valdžia plėtojo Šiaurės Korėjoje pramonę, tuo pritraukdama naujų gyventojų. Tai tęsėsi iki antrojo pasaulinio karo pabaigos. Padalinus Korėją tarp JAV ir TSRS abiejų korėjų ekonomikos raida išsiskyrė. Šiaurės Korėja po antrojo pasaulinio karo perėjo prie planinio ūkininkavimo, daug dėmesio skyrė sunkiosios pramonės vystymui. Nuo 1970 m. pradėjo modernizuoti savo ekonomiką: ėmė iš užsienio valstybių paskolas, pirko įrangą. Iš dalies jai tai padėjo daryti taip pat planinį ūkį plėtojusi TSRS. Šiaurės Korėjos planinis ūkininkavimo būdas nepasiteisino kaip ir kituose planinę ekonomiką turėjusiose valstybėse, jos prekės nebuvo konkurencingos ir jau 1980 m. jį buvo paskelbta bankrutuojančia valstybe, nes negalėjo atiduoti paskolų. Nuo 1982 m. Šiaurės Korėja iš dalies pakeitė savo ekonominę politiką, pradėjo daugiau dėmesio kreipti į žemės ūkį, energetikos ir transporto sektorių bei kurti bendro kapitalo įmones bet tai nedavė apčiuopiamų rezultatų. TSRS ir Kinija atsisakymas teikti pagalbą, gamtiniai kataklizmai, didelės išlaidos kariuomenei tik dar labiau sužlugdė Šiaurės Korėjos ekonomiką. Laikoma, kad nuo 1992 m. iki 1998 m. Šiaurės Korėjos ekonomika galėjo smukti per pus, o nuo bado mirti apie 10 % visų gyventojų. Galiausiai tarptautinė bendruomenė pradėjo teikti Šiaurės Korėjai humanitarinę pagalbą. Jos apimtys apie 200 – 300 milijonus JAV dolerių per metus. Tai sudarytu apie 0.5 % – 0.75 % jos bendrojo vidaus produkto, arba po 10 – 15 dolerių kiekvienam jos gyventojui. Ateityje Šiaurės Korėjos planuose įsteigtuose specialiuose zonose įsileisti užsienio kapitalą. Nors ir yra priimti įstatymai dėl įmonių savarankiško ūkininkavimo į jos planus neįeina planinio ūkininkavimo atsisakymas.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos demografija

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Korėjos kultūra

[taisyti] Kita Informacija

  • Šiaurės Korėjos ryšiai
  • Šiaurės Korėjos transportas
  • Šiaurės Korėjos karinės pajėgos
  • Šiaurės Korėjos tarptautiniai santykiai
  • Šiaurės Korėjos šventės

[taisyti] Nuorodos



Šalių sąrašas | Azija

Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas

Kiti politiniai vienetai

Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Taivanas | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas



Static Wikipedia (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu