Izraelis

Jungtinės Tautos 1947 metų lapkrityje priėmė rezoliuciją numeris 181, kuria Palestiną padalino, 18 procentų jos skirdami žydams, o 82 procentus – arabams. Jeruzalę jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio niekada neturi valdyti žydai. 1948 metų gegužės 14 d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kadangi JTO planas netenkino nei vienos pusės ir kilo karas tarp arabų šalių ir 1948 m. kovo 14 d. naujai įkurtos Izraelio valstybės, kurio metu Izraelis užėmė žymiai daugiau žemių nei JTO plane, o arabų valstybės okupavo Gazos Ruožą (Egiptas) ir Vakarų Krantą (Jordanija).

Iškart po to Izraelį užpuolė 6 arabų nacijos. Jų armijos savo skaičiumi daugelį kartų viršijo žydų naujakurių pajėgas ir buvo daug pranašesnės savo ginkluote, tankais, lėktuvais. Tačiau izraeliečiai visiškai nugalėjo savo potencialius sunaikintojus. Šio karo metu Izraelis užėmė žymiai daugiau žemių nei JTO plane, o arabų valstybės okupavo Gazos Ruožą (Egiptas) ir Vakarų Krantą (Jordanija).

Per 1967 metų karą Izraelis okupavo dvi teritorijas, niekad nepriklausiusias Palestinos mandatui - Golano aukštumas (priklausiusias Sirija) ir Sinajaus pusiasalį (priklausiusį Egiptui). Šiame kare Izraelis taip pat okupavo ir rytinę Jeruzalės dalį. Vėliau Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio sienų pripažinimą.

1973 metų Jom Kipuro kare tūkstančiai tankų vienu metu užpuolė Izraelį iš Egipto per Sinajų ir iš Sirijos per Golaną rūpestingai suplanuotame nelauktame užpuolime. Visos Izraelio pajėgos tuomet ilsėjosi, švęsdamos pačią švenčiausią žydų religinę šventę. Jiems reikėjo net trijų dienų, kad pilnai mobilizuotųsi. 300’000 izraeliečių kovojo prieš 1,2 milijono arabų ir vos nepralaimėjo. Izraelio nuostoliai buvo dideli. Tačiau ir šį kartą Izraelis sumušė savo priešus. Keršydamos už tai, kad Izraelis gynėsi, 60 pasaulio nacijų nutraukė su Izraeliu diplomatinius santykius. Tačiau nei viena jų nebarė arabų už jų klastingą užpuolimą.

Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), nemaža dalis sienų su kitomis valstybėmis yra ginčytinos.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Izraelio apskritys

Izraelis dalinamas į 6 apskritis.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Izraelio geografija

Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta yra 135 km, siauriausia tik 15 km. Nors Izraelis yra nedidelė šalis, tačiau joje yra net keletas klimato zonų.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Izraelio ekonomika

2002 m. Lietuvos eksportas į Izraelį sudarė 7,8 mln. JAV dolerių arba 0,15% bendrojo Lietuvos eksporto.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Izraelio gyventojai

Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.): 5,26 mln. (76,2%) — žydai; 1,35 mln. (19,6%) — аrabai, įskaitant palestiniečius, beduinus ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2%) - drūzai, kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena čerkesai, rusai ir kitos tautinės mažumos. Tarp žydų 35% — pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. - emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.

Šalyje taip pat yra apie 200 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų.