Vasaros laikas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vasaros laikas (angl. Daylight saving time) - vietinis tam tikro regiono laikas, trunkantis tam tikrą metų periodą ir paprastai besiskiriantis nuo oficialaus laiko viena valanda.
Pirminė šio laiko įvedimo paskirtis - efektyviau išnaudoti dienos šviesą. Vasaros laikas naudojamas ne visose šalyse, kurios šalys naudoja, o kurios ne, galima pažiūrėti straipsnyje laiko juosta.
[taisyti] Istorija
Pirmą kartą vasaros laikas pasiūlytas 1907 metais Viljamo Vileto (William Willett) straipsnyje "Dienos šviesos švaistymas" ("Waste of Daylight"; [1]), bet šis straipsnis nesusilaukė Britų vyriausyėbs dėmesio.
Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje (nuo 1916 balandžio 30 iki 1916 spalio 1 dienos), šiek tiek vėliau panaudotas ir Jungtinėje Karalystėje (1916 gegužės 21 iki 1916 spalio 1). 1918 metų gegužę vasaros laikas įvestas JAV, tačiau galiojo tik metus.
Per antrąjį pasaulinį karą vėl taupant resursus JAV vėl įvedė vasaros laiką 1942 metas.
[taisyti] Naudojimas
Vasaros laikas naudojamas visose Europos valstybėse (išskyrus Islandiją). Laikas persukamas viena valanda į priekį visose valstybėse vienu metu (1:00 UTC) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį.
Vasaros laikas naudojamas daugelyje JAV ir Meksikos valstijų, beveik visoje Kanadoje, Australijoj, kitose šalysse. Persukimo laikas įvairus, bet dažniausiai Šiaurės pusrutulyje laikas pastumiamas pirmyn 2:00 valandą nakties paskutinį kovo sekmadienį, o atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį, Pietų pusrutulyje - atvirkščiai.
