Abchazija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
  |
|||||
| Valstybinės kalbos | abchazų, rusų gruzinų |
||||
| Politinis statusas | de facto: nepriklausoma de jure: autonominė respublika Gruzijos sudėtyje |
||||
| Sostinė | Suchumis | ||||
| Prezidentas | Sergei Bagapsh | ||||
| Premjeras | Alexander Ankvab | ||||
| Nepriklausomybė – deklaruota – pripažinta |
Nuo Gruzijos 1992 m. birželio 23 d. - |
||||
| Plotas – visas – % vanduo |
8600 km² nežymi dalis |
||||
| Gyventojai - iš viso (2000 apsk.) - Gyventojų tankumas |
250 000 29 žm./km² |
||||
| Valiuta | rublis, laris | ||||
| Laiko zona | UTC +3 | ||||
Abchazija (abch. Аҧсны/Apsni, gruz. აფხაზეთი/Apchazeti) - regionas Kaukaze, formaliai Gruzijos autonominė respublika, de facto paskelbusi nepriklausomybę, kuri iki šiol nėra pripažinta kitų valstybių.
Sostinė Suchumis, oficiali kalba - abchazų. Suskirstyta į 6 provincijas - Gagros, Gudautos, Suchumi, Gulripši, Očamčyros, Gali.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Teritorijoje pirmieji žmonės apsigyveno prieš 4-5 tūkstančius metų, daugiausiai užsiėmė žemdirbyste, gyvulininkyste. Nuo VI-V a. pr. m. e. priklausė Kolchidės karalystei. IV a. priklausė Lazikos valstybei, iki VI a. užkariauta Bizantijos ir įvesta krikščionybė. VIII amžiuje Abchazija su gretimomis mergelų ir svanų žemėmis užkariauta Leono II, kuris čia sukūrė Abchazijos karalystę. Nuo X a. - susivienijusios Gruzijos dalis.
XVI a. Abchazija atskirta bei prijungta prie Turkijos, o nuo 1810 m. - prijungta prie Rusijos imperijos. 1870 metais panaikinta baudžiava, suaktyvėjo ekonominė plėtra.
XX a. išryškėjo tautinio išsivadavimo judėjimas, 1917 m. valdžia atiteko menševikams, bet 1921 m. bolševikai užėmė teritoriją ir prijungė prie Gruzijos (tuo metu Tarybų Sąjungos dalis). Iki 1931 m. Užkaukazės TFSR dalis, vėliau - Gruzijos TSR.
Žlungant Tarybų Sąjungai, 1990 m. Abchazijos valdžia paskelbė nepriklausomybę, šalį 1992-1993 užėmė Gruzija ir tik 1993 rugpjūtį su Rusijos kariuomenės pagalba abchazų separatistai išstūmė Gruzijos kariuomenę, bet Abchazija tapo priklausoma nuo Rusijos. Nuo 1994 m. šalyje dislokuotos NVS taikos palaikymo pajėgos, taip pat įsikūrę Jungtinių Tautų stebėtojai.
[taisyti] Geografija
Abchazija yra prie Juodosios jūros, tarp Psou ir Inguri upių, plotas 8660 km², apie 74% teritorijos užima kalnai ir priekalniai, pakrantė mažai vingiuota, daug paplūdimių.
Klimatas subtropinis šiltas ir drėgnas pajūryje, vidutinis ir šaltas kalnuose. Miškingumas apie 55%. Pakrantėse vešlūs plačialapių miškai, kalnuose - bukai, kėniai, eglės. Upės sraunios ir vandeningos. Aukštikalnėse - alpinės pievos.
Aukščiausias kalnas - Dombai Ulgenas (4046 m).
[taisyti] Ekonomika
Šalyje vyrauja žemės ūkis - auginamas tabakas, arbatmedžiai, citrusiniai vaisiai, vynmedžiai, veisiami galvijai, kiaulės, avys, ožkos. Kasamos akmens anglys (Tkvarčeli), yra geležies bei gyvsidabrio rūdos telkinių. Inguri hidroelektrinė tiekia elektros energiją Gruzijai (apie 40 pagamintos energijos).
[taisyti] Demografija
Gyventojų - 254 200 (2001). 1993 metais buvo 516 600 gyventojų, bet karo metu apie 200 000 gruzinų pabėgo į Gruziją.
Miesto gyventojų 48 % (1998), gyventojų tankumas 29 žm./km². Iki karo gyveno 46% gruzinų, 18% abchazų, 16% rusų ir ukrainiečių, 15% armėnų. Po karo apie 45 % gyventojų - abchazai.
