Rumunų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Rumunų kalba (română) |
|
|---|---|
| Kalbama: | Rumunija, Moldavija, Vojevodina, Rusija, Ukraina, Izraelis, Serbija ir Juodkalnija, Vengrija, kitos Balkanų šalys, Kanada, JAV. |
| Kalbančiųjų skaičius: | 28 milijonai |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | 36 |
| Kilmė: |
Indoeuropiečių |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba: | Rumunija, Moldavija, Vojevodina |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | ro |
| ISO 639-2: | rum (B)/fra (T) |
| SIL: | RON |
Rumùnų kalbà (rum. limba română ['limba ro'mыnə]) yra penkta pagal kalbančiųjų skaičių romanų kalba. Ji išsivystė iš šnekamosios (liaudies) lotynų kalbos, kuri sumišo su romėnų nukariauta vietine dakų kalba. Dakijos romanizavimas prasidėjo 106 m., kai kraštą užpuolė romėnų imperatorius Trajanas.
Rumunų kalba priklauso rytų romanų grupei. Ji taip pat turi nemažai tarmių, kurios kartais vadinamos atskiromis kalbomis (dako-rumunų, arumunų, meglenitų, istro-rumunų, moldavų). Bendrinei kalbai davė pradžią Valachijos regiono tarmė, kurios pavadinimu iš pradžių buvo pavadinta pati kalba (valachų kalba).
Šiandien rumuniškai kalba apie 28 mln. žmonių Rumunijoje, Moldavijoje bei aplinkinėse šalyse (Vengrijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Makedonijoje ir t.t.).
Turinys |
[taisyti] Kalbos sandara
[taisyti] Raštas ir tarimas
Pirmasis rumunų kalbos rašto paminklas – 1521 m. „Neakšo iš Kimpulungo laiškas” (Scrisoarea lui Neacşu de Câmpulung), kuriame įspėjama apie netikėtą turkų užpuolimą. Laiškas skirtas Brašovo miesto viršininkui. Parašytas kirilica, kaip ir visi kiti pirmieji rumuniški rašto darbai. Šis raidynas tapo vis rečiau vartojamas, palaipsniui pereinant prie lotyniškų rašmenų, kol 1860 m. kalba galutinai sunorminta, pastaruosius palikus rumunų kalbos rašto pagrindu.
Šiuolaikinėje rumunų kalbos abėcėlėje 31 raidė (26 tiesiai iš lotynų k., kitos penkios – lotyniškos su diakritikais):
A, Ă, Â, B, C, D, E, F, G, H, I, Î, J, K, L, M, N, O, P, Q, R, S, Ş, T, Ţ, U, V, W, X, Y, Z
Iki nuo 1940 m. iki 1991 m. Moldaviją prijungus prie Sovietų Sąjungos, toje šalyje vartota kirilica, buvusi bemaž vienintele priežastimi moldavų kalbą paskelbiant atskiru kalbiniu vienetu. Daugelis kalbotyrininkų dėl to ginčijasi iki šiol.
Rumunų raštas fonetinis, todėl didelių rašybos/skaitymo sunkumų nesudaro. Rumuniškos skaitymo taisyklės daugeliu atveju primena itališkąsias, tačiau ryški ir slavų kalbų įtaka.
[taisyti] Balsiai
- Visi balsiai tariami vienodai įtemptai kaip italų kalboje, ypač jei kirčiuoti (išskyrus ă, kuris trumpas, tarimas panašus į anglų [ə])
- Žodžio gale balsis „i” netariamas. Ten jis atlieka rusų kalbos minkštumo ženklo „ь” funkciją.
- â ir î žymi tą patį garsą [ы]: pirmasis vartojamas žodžio viduryje (pvz., român), antrasis – pradžioje arba gale (a coborî).
[taisyti] Priebalsiai
Visi priebalsiai tariami daugmaž taip kaip lietuvių kalbos kietieji (prieš priešakinės eilės balsius priebalsiai rumunų kalboje nemikštinami, taip daroma tik vienu atveju žodžio (ar šaknies) pabaigoje), išskyrus keletą:
- c prieš e, i tariama [tʃ]
- g prieš e, i tariama [dʒ]
- junginiai ch, gh tariami atitinkamai [k] ir [g]
- ş, ţ tariami atitinkamai [ʃ] ir [ts]
- žodžio galo netariamas balsis i sukelia prieš jį einančio priebalsio suminkštėjimą (pvz., cărţi [kərt̑s̑] ’knygos’). Priebalsiai rumunų kalboje skirstomi į minkštuosius ir kietuosius
[taisyti] Kirčiavimas
Priešingai negu prancūzų kalboje, kirtis nesusietas su jokiu konkrečiu skiemeniu, tačiau skirtingos žodžių formos kirčio padėtį išlaiko. Pavyzdžiui, kad ir kaip bekeistume žodį domn 'ponas' (dómnule, dómnului, doámnă), kirtis liks ten pat.
[taisyti] Gramatika
[taisyti] Vardažodžiai
Viena iš svarbiausių rumunų kalbos ypatybių yra išlaikyta lotynų kalbos linksniavimo sistema. Ji jau gerokai aptrupėjusi, o skirtumai tarp linksnių yra daugiau formalūs negu matomi savaime. Linsknių yra 5: vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas bei šauksmininkas. Kilmininkas paprastai sudaromas iš naudininko pridedant savybinio artikelio a formas.
Išlaikytos trys giminės: vyriškoji (masculin), moteriškoji (feminin) bei mišrioji (neutrum). Pastarajai geriau tinka pavadinimas „mišrioji” arba „bendroji”: vienaskaitoje bendrosios giminės daiktavardžiams visuomet taikomos vyriškosios giminės taisyklės, daugiskaitoje – moteriškosios.
Skaičių yra du: vienaskaita ir daugiskaita. Panašiai kaip vokiečių kalboje, daugiskaitos formas visada reikia atsiminti, kadangi joms būdinga kamienų kaita ar nenuspėjama galūnių sistema.
Artikelių sistema sudėtinga. Esant nežymimajam artikeliui, linksniuojamas jis pats, o ne žodis, kurį jis pažymi. Žymimieji artikeliai, panašiai kaip skandinavų kalbose, prisišlieja prie žodžio galo, sudarydami naujas galūnes. Kaitant artikelių formas, žodžiai kaitomi skaičiais, linksniais ir net giminėmis.
Įvardžiai, būdvardžiai, daiktavardžiai derinami vienas su kitu skaičiais, giminėmis ir linksniais. Kai kurie savybiniai įvardžiai šiai taisyklei nepaklūsta.
Vyriškosios giminės linksniavimo pavyzdys: mano aukštas žmogus ’om înalt al meu’
| Linksnis | Vienaskaita nežymimoji | Vienaskaita žymimoji | Daugiskaita nežymimoji | Daugiskaita žymimoji |
|---|---|---|---|---|
| Vardininkas: | un om înalt al meu | omul înalt al meu | nişte oameni înalţi ai mei | oamenii înalţi ai mei |
| Kilmininkas: | a unui om înalt al meu | a omului înalt al meu | a unor oameni înalţi ai mei | a oamenilor înalţi ai mei |
| Naudininkas: | unui om înalt al meu | omului înalt al meu | unor oameni înalţi ai mei | oamenilor înalţi ai mei |
| Galininkas: | un om înalt al meu | omul înalt al meu | nişte oameni înalţi ai mei | oamenii înalţi ai mei |
| Šauksmininkas: | – | omule înalt al meu! | – | oamenilor înalţi ai mei |
Moteriškosios giminės linksniavimo pavyzdys: Jūsų graži sesuo ’soră frumoasă a Dumneavoastră’
| Linksnis | Vienaskaita nežymimoji | Vienaskaita žymimoji | Daugiskaita nežymimoji | Daugiskaita žymimoji |
|---|---|---|---|---|
| Vardininkas: | o soră frumoasă a Dumneavoastră | sora frumoasă a Dumneavoastră | nişte surori frumoase ale Dumneavoastră | surorile frumoase ale Dumneavoastră |
| Kilmininkas: | a unei surori frumoase ale Dumneavoastră | a surorii frumoase ale Dumneavoastră | a unor surori frumoase ale Dumneavoastră | a surorilor frumoase ale Dumneavoastră |
| Naudininkas: | unei surori frumoase ale Dumneavoastră | surorii frumoase ale Dumneavoastră | unor surori frumoase ale Dumneavoastră | surorilor frumoase ale Dumneavoastră |
| Galininkas: | o soră frumoasă a Dumneavoastră | sora frumoasă a Dumneavoastră | nişte surori frumoase ale Dumneavoastră | surorile frumoase ale Dumneavoastră |
| Šauksmininkas: | – | soro frumoasă! | – | surorilor frumoase! |
Mišriosios giminės linksniavimo pavyzdys: jų įdomus laikraštis ’ziar interesant al lor’
| Linksnis | Vienaskaita nežymimoji | Vienaskaita žymimoji | Daugiskaita nežymimoji | Daugiskaita žymimoji |
|---|---|---|---|---|
| Vardininkas: | un ziar interesant al lor | ziarul interesant al lor | nişte ziare interesante ale lor | ziarele interesante ale lor |
| Kilmininkas: | a unui ziar interesant al lor | a ziarului interesant al lor | a unor ziare interesante ale lor | a ziarelor interesante ale lor |
| Naudininkas: | unui ziar interesant al lor | ziarului interesant al lor | unor ziare interesante ale lor | ziarelor interesante ale lor |
| Galininkas: | un ziar interesant al lor | ziarul interesant al lor | nişte ziare interesante ale lor | ziarele interesante ale lor |
| Šauksmininkas: | – | ziarul interesant! | – | ziarelor interesante! |
[taisyti] Veiksmažodžiai
Rumunų kalbos laikų sistema gerokai skiriasi nuo giminingų kalbų, tačiau jai taip pat būdingas analitiškumas, lyginant su lotynų kalba. Į akis krinta bendraties formų keitimas tariamąja nuosaka (conjunctiv), kas liudija apie graikų kalbos įtaką. Tarkim, „noriu dainuoti” rumuniškai skambėtų „noriu, kad dainuočiau” (vreau să cânt).
Kalba paveldėjo gausybę lotyniškų laikų formų, tačiau dauguma jų analitinės.
Laikai skirstomi į vientisinius ir sudėtinius.
Vientisiniai laikai būtų šie (veiksmažodis ’dainuoti’ a cânta tarnaus pavyzdžiu):
| Tiesioginė nuosaka | esamasis | cânt |
| būtasis tęstinis | cântam | |
| būtasis paprastasis | cântai | |
| būtasis atliktinis | cântasem | |
| Tariamoji nuosaka | esamasis | să cânt |
| Liepiamoji nuosaka | cântă | |
| Bendratis | esamasis | a cânta |
| Gerundijus | cântând | |
| Dalyvis | cântat | |
| Supynas | de cântat |
Sudėtiniai laikai yra tokie:
| Tiesioginė nuosaka | būtasis sudėtinis | am cântat |
| būsimasis | voi cânta | |
| būsimasis atliktinis | voi fi cântat | |
| Tariamoji nuosaka | būtasis | să fi cântat |
| Tariamoji (sąlyginė) nuosaka | esamasis | aş cânta |
| būtasis | aş fi cântat | |
| Numanomoji nuosaka | esamasis | voi/să/aş fi cântând |
| būtasis | voi fi cântat | |
| Bendratis | būtasis | a fi cântat |
Derinant pagalbinius veiksmažodžius avea/fi/vrea su dalyviais, gaunamos atitinkamos neveikiamosios rūšies formos.
[taisyti] Žodynas
Rumunų kalba patyrė stiprią užsienio kalbų įtaką, ir tai puikiai matyti jos leksikoje. Pasak knygos Vocabularul reprezentativ al limbilor romanice (Rinktinė romanų kalbų leksika, aut. Sala M., leista 1988 m. Bukarešte), padėtis būtų tokia:
- 71.66% leksikos sudaro romaniškasis paveldas, iš kurio
- 30,33% žodžių, paveldėtų iš lotynų kalbos
- 22,12% prancūzų kilmės
- 15,26% lotyniškų mokslo terminų
- 3,95% italų kilmės žodžiai
- 3,91% žodžių, sudarytų pačių rumunų (iš kurių dauguma pagal lotynų k. dėsnius)
- 14,17% slaviškos kilmės, iš kurių
- 9,18% iš senosios slavų k.
- 2,6% iš bulgarų
- 1,12% iš rusų
- 0,85% iš serbų-kroatų
- 0,23% iš ukrainiečių
- 0,19% iš lenkų
- 2,47% iš vokiečių
- 1,7% iš šiuolaikinės graikų
- 0,96% iš dakų substrato
- 1,43% iš vengrų
- 0,73% iš turkų
- 0,07% iš anglų (ir auga)
- 0,19% iš onomatopėjų
- 2,71% neaiškios kilmės
Dėl kai kurių klaidingai palaikytų slavizmų ir vengrų kilmės žodžių išaiškinimo, yra pagrindo manyti, jog substrato įtaka gali siekti 2%.
[taisyti] Istorija
Dabartinėje Rumunijos teritorijoje senovėje gyveno indoeuropietiška dakų tauta. 106 m. juos įveikė romėnai, todėl Dakijos žemės (Oltenija, Banatas, Transilvanija) tapo Romos imperijos provincijomis. Tolesniu 165 metų laikotarpiu vyko didelio masto kolonizacija, įtvirtinusi lotynų kalbą valstybės valdyme ir prekyboje.
Nuo 271 iki 275 m. spaudžiant laisviesimes dakams ir gotams, romėnų administracija ir kariuomenė pasitraukė iš Dakijos. Iki šiol ginčijamasi, kieno palikuonys yra rumunai: tų, kurie pasitraukė ir įsikūrė Dunojaus pietuose ar tų, kurie liko Dakijoje.
Dėl geografinio atstumo rumunų kalba buvo pirmoji, kuri atsiskyrė nuo lotynų kalbos. Ji nepatyrė kitų romanų kalbų įtakos, todėl išliko viena mažiausiai susiskaldžiusių kalbų Europoje. Manoma, kad visos rumunų tarmės buvo suvienodintos tarp VII ir X a., kai visą teritoriją veikė Bizantijos imperija, be to, jautėsi ir slavų kalbų įtaka. Arumunų tarmėje labai mažai slavybių, o dako-rumunų tarmėje (kuria kalbama visoje Rumunijoje ir Moldavijoje) diferenciacija ypač menka. Šios tarmės vartojimas peržengia taip pat ir Rumunijos ribas: moldavas puikiai susišnekės su gyventoju iš Serbijos Banato. Tai įrodo ganėtinai neseną migravimą į šiaurines teritorijas.
Rumunų kalba vystėsi atskirta nuo kitų romanų kalbų. Ji patyrė slavų, graikų, turkų ir vengrų kalbų įtakos, kai kitos romanų kalbos įgijo germaniškų bruožų.
[taisyti] Kalbinė diferenciacija
Sutarta, kad rumunų kalba atskirai formavosi tiek Dunojaus Šiaurėje, tiek Pietuose ir žymiai anksčiau, negu toje teritorijoje pasirodė slavų gentys. Ta šiaurėje susiformavusi kalbotyrininkų vadinama dako-rumunų kalba, taip ją supriešinant su pietų kalbomis, kurios dažnai laikomos tarmėmis dėl labai artimų ryšių su rumunų kalba.
- arumunų arba makedorumunų, kuria kalbama nemažoje teritorijoje, apimančioje Makedoniją, Albaniją, Graikiją, Bulgariją, Serbiją ir Juodkalniją bei pačią Rumuniją (Dobrodžeą). Manoma, kad skirtumai tarp arumunų ir dako-rumunų tarmių atirado nuo IX iki XII a.
- meglenitų arba meglenorumunų, kuria kalbama gan nedideliame pietiniame Balkanų pusiasalio plote. Manoma, kad ši tarmė atsiskyrė nuo dako-rumunų dar vėliau nei pirmoji (XIV-ame a.), dėl ko dar sunkiau šią tarmę laikyti kalba.
- istrorumunų, kuria kalbama kai kuriuose Kroatijos kaimuose. Tarmė geografiškai artimesnė italų, o ne rumunų kalbai, bet lingvistiniai duomenys neleidžia abejoti artimumu pastarajai. Istrorumunų bendruomenė čia gyvena jau nuo XII-o amžiaus.
- moldavų kalba. Apie rumunų kalbą, vartojamą Moldavijoje, žiūrėkite čia.
