Indija

Indijos Respublika - valstybė pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių. Ribojasi su Pakistanu, Kinija, Mianmaru, Bangladešu, Nepalu, Butanu, Afganistanu bei Indijos vandenynu. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės - Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija.

Indija yra daugiausiai gyventojų turinti pasaulio demokratija. Per paskutinius dvidešimt metų ženkliai padidėjo tiek Indijos gyventojų skaičius, tiek šalies strateginė svarba. Indija per paskutinius kelis dešimtmečius tapo svarbia karinė galybe, turinčia branduolinį ginklą.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Šalies pavadinimą nulėmė Indo upė, kuri dabar teka daugiausia Pakistane. Per iranėnų kalbas, Indo vardas Hinduš pateko į graikų kalbą ir ten tapo Indos, o paskui kraštui už Indo upės graikai suteikė pavadinimą India. Patys indai savo šalį vadina kitaip - Bharat, tačiau ir tarp pačių indų esama skirtumų.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Indijos istorija

Seniausi žinomi žmonių gyvenimo Indijoje pėdsakai yra akmens amžiaus olų piešiniai Madhja Pradeše.

Seniausios žinomos nuolatinės žemdirbių gyvenvietės atsiranda prieš 9000 metų. Tuomet Šiaurės Vakarų Indijoje užgimusi vad. Hakros keramikos, arba Mergarcho kultūra ilgainiui transformavosi į Harapos ("Indo slėnio") civilizaciją (~3100-1900 m. pr. m. e.).

Daugumos indų iki šiol išpažįstamas induizmas atsirado iš vedinės (senovės indoarijų) ir Šiaurės Indostano aborigenų (neindoarijų) kultūrų sąveikos. I tūkstm. pr. m. e. II pusėje suklestėjo dvi vedizmo atžvilgiu heterodoksinės religijos - džainizmas ir budizmas. Tuo pat metu Šiaurės Rytų Indostane daugelio nepriklausomų karalysčių vietoje iškyla Maurjų imperija. Vėlesnis Guptų dinastijos laikotarpis istorikų laikomas Indijos "Aukso amžiumi". Tuomet globojami įvairių valstybių imperatorių bei karalių Indijoje klestėjo menai, matematika, architektūra, astronomija, religinė filosofija.

"Brandžiaisiais" Viduramžiais didžioji Indijos dalis buvo valdoma Delio sultonų, nuo XVI a. - Mogolų dinastijos imperatorių.

Dėl Indijos karalysčių susiskaldymo atvykę portugalų, prancūzų ir anglų pirkliai rado palankias kolonizacijai sąlygas. Praktiškai visa Indija pateko į Anglijos imperijos sudėtį. Anglijos kolonizacijai buvo priešinamasi - žymiausias yra 1857 m. sipajų sukilimas. Po sukilimo Indijoje ėmė stiprėti nepriklausomybės judėjimas. 1947 m. rugpjūčio 15 d. Indija gavo pilną nepriklausomybę ir tapo sekuliarine respublika.

Po nepriklausomybės Indija kariavo keturis karus su savo kaimynais. Nuo 1975 m. iki 1977 m. premjerministrė Indira Gandi paskelbė "Nepaprastąją padėtį", buvo sustabdytos piliečių teisės, suimami ir be teismo kalinami civiliai gyventojai. 1998 m. dykumoje Indijos vyriausybė susprogdino penkias kovines branduolines galvutes, taip patvirtindama savo kaip branduolinės valstybės statusą. 1999 m. Indija mobilizavo ir permetė savo karines pajėgas į Kašmyrą, siekdama išstumti musulmonų teroristus (kartais vadinami partizanais, nes siekia Kašmyro nepriklausomybės), remiamus Pakistano.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Indijos valstijos ir teritorijos

Indija suskirstyta į 28 valstijas (kurios suskirstytos į apskritis), 6 sąjungines teritorijas ir Sostinės Teritoriją.

Indijos valstijos ir teritorijos.

Valstijos:

Sajunginės teritorijos A. Andamanų ir Nikobarų salos B. Čandigarchas C. Dadra ir Nagar Havelis D. Damanas ir Diu E. Lakšadvipa F. Pondišeris

Nacionalinė sostinės teritorija G. Delis

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Indijos geografija

Indija užima didžiąją dalį Indijos subkontinento. Šiaurėje ir šiaurės rytuose jos valstijos iš dalies išsidėsčiusios Himalajų kalnyne. Likusi šiaurinė, rytinė ir centrinė dalis priklauso Indo-Gango lygumai. Vakaruose, pasienyje su Pakistanu driekiasi Tharo dykuma. Beveik visą pietų teritoriją užima Dekano pusiasalis. Jį supa dvi kalvų grnadinės - Vakarų Ghatai ir Rytų Ghatai.

Ilgiausios Indijos upės yra Gangas, Brahmaputra, Jamuna, Godavari, Kaveri, Narmada, Krišna (upė).

Klimatas šioje valstybėje varijuoja nuo tropikų pietuose ir centre iki vėsesnio oro šiaurėje (Himalajuose).

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Indijos ekonomika

Nuo pat savo kaip demokratinės valstybės egzistavimo pradžios, Indija vykdė socialistinę ekonomikos politiką, su griežta privataus sektoriaus, užsienio prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų kontrole. Tačiau nuo 1991 ji ėmė palaipsniui atidaryti savo rinką, sumažindama vyriausybės įtaką kontroliuojant užsienio prekybą ir investicijas. Tačiau valstybei priklausančių objektų privatizavimas vis dar yra diskutuojamas.

Su 9,2% BVP augimu per metus, Indija patenka tarp sparčiausiai besivystančių valstybių pasaulyje.

Indija turi 496,4 milijonus darbingų žmonių, iš kurių 60% dirba žemės ūkyje ir su juo susijusioje pramonėje. Svarbiausios auginamos kultūros yra ryžiai, miežiai, medvilnė, arbata, cukranendrės, bulvės ir džutas.

Paskutiniu metu išsilavinęs ir angliškai kalbantis Indijos visuomenės sluoksnis tapo multinacionalinių korporacijų grobiu. Todėl dabar ji jau viena stambiausių informacinių technologijų gamintoja. Taip pat užsiima ir finansų, mokslinių tyrinėjimų sferų bei technologijų aptarnavimu.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Indijos demografija

Šiuo metu Indijoje gyvena apie 1,1 milijardo žmonių ir šiuo rodikliu pasaulyje nusileidžia tik Kinijai. Beveik 70% indų gyvena kaime, tačiau paskutiniais dešimtmečiais Indijos urbanistiniai centrai ėmė sparčiai augti.

Indijos kalbos skirstomos į dvi didžiausias grupes. Šiaurinėje šalies dalyje daugiausiai kalbama indoarijų kalbomis (apie 74%), pietuose paplitusios dravidų kalbos (apie 24%). Likusios Indijos kalbos priklauso Austroazinių ir Tibeto-Birmos kalbų šeimoms. Iš jų valstybinėmis kalbomis pripažįstamos 23, o hindi ir anglų kalba vartojamos oficialioms reikmėms.

80,5% indų yra induistai, o musulmonai, tesudarantys 13.4% visos populiacijos, turi antrą pagal dydį bendruomenę pasaulyje. Kitos religijos - krikščionybė (2,3%), sikhizmas (1,9%), budizmas (0,8%), džainizmas (0,4%).

Gavus nepriklausomybe Indijos raštingumo lygis siekė 11%, dabar jis yra jau 68,4%. Aukščiausias jis - Keralos valstijoje (91%), žemiausias Bihare (47%)

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Indijos kultūra

Indija nuo seno buvo daugybės religinių bendruomenių, etninių ir kalbinių grupių katilas. Todėl yra be galo sudėtinga kalbėti apie vieningą indišką kultūrą nedarant grubių apibendrinimų. Vis dėlto galima išskirti keletą bruožų, dominuojančių kultūrinėje šio regiono erdvėje - tai tolerancija ir polinkis į sinkretizmą. Tai padėjo sugyventi daugeliui labai skirtingų tradicijų bei apsorbuoti įsiveržėlių kultūrą, neprarandant savasties.

Tradicinėje elitinėje kultūroje išskirtinę vietą užėmė Sanskritas, kurio paplitimas ir buvo tas žymeklis, brėžęs "indiškąją" erdvę.

Indijos muzika yra labai įvairi. Svarbiausios klasikinės muzikos tradicijos yra Hindustano šiaurėje ir Karnatakos pietuose. Lygiai taip pat egzistuoja ir daug tradicinio šokio mokyklų. Kaip pavyzdžius galima pateikti Bharatanatyam, Kathakali, Kathak.

Literatūros tradicijos prasideda Vedomis, vienais seniausių tekstų pasaulyje. Taip pat Indijos kultūrai labai reikšmingi epai Mahabharata ir Ramajana. Žymiausias šiuolaikinis rašytojas buvo Rabindranath Tagore.

Indijoje pagaminama daugiausia filmų per metus. Žymiausias kino pramonės centras yra vadinamasis "Bolivudas", įsikūręs Mumbajuje.