Egiptas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Molėtų rajone žr. Egiptas (Molėtai).

Egipto Arabų respublika (Egiptas, arab. جمهوريّة مصر العربية) yra šiaurės rytų Afrikos valstybė. Egiptiečiai yra gausiausia šiaurės rytų Afrikos tauta. Egiptas garsus senųjų civilizacijų palikimu ir pasaulinio masto istoriniais paminklais: piramidėmis, sfinksu, šventyklomis ir faraonų kapais. Šiandien Egiptas yra svarbus politinis ir kultūrinis arabų pasaulio centras.

جمهوريّة مصرالعربيّة
Jumhuriyat Misr al-Arabiyah


(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

1 001 450 km² (29)
0,6%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

78 887 007 (15)
78,77 žm./km² (91)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2005 (progn.)
339,20 mlrd. $ (27)
4 400 $ (109)

Valiuta

Egipto svaras (EGP)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +2
UTC +3

Nepriklausomybė

Paskelbta

nuo Jungtinės Karalystės
1922 vasario 28

Valstybinis himnas

Egipto himnas

Interneto kodas

.eg

Šalies tel. kodas

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Egipto istorija

Arabiškas Egipto pavadinimas Mişr yra semitiškos kilmės ir reiškia "šalis" arba "valstybė". Senovės egiptiečiai savo šalį vadino "Msr" (žemė, šalis) arba "Kemet" (juodas}. Graikiškasis pavadinimas Aigyptos kilo iš senovės egiptiečių Chet Ka Pta - "Pta sielos rūmai".

Pastovūs kasmetiniai Nilo potvyniai, sudrėkinantys dykumas ir patręšiantys jas derlingu dumblu ištisus tūkstančius metų, tapo vienos iš didžiausių senojo pasaulio civilizacijų atsiradimo priežastimi. Suvienyta Egipto valstybė iškilo apie 3200 m. pr. m. e., ir ištisos dinastijos valdė ją dar tris tūkstantmečius. Paskutinė vietinės kilmės dinastija žlugo XI a.pr.m.e. Nuo to laiko, pradedant XXI-ąja dinastija, visi valdovai buvo svetimšaliai. Po 525 m. pr .m. e. persų invazijos, Egiptą valdė Persijos, Graikijos, Romos ir Bizantijos statytiniai.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Egipto gubernijos

Egiptas suskirstytas į 26 gubernijas (muhafazat, vns. muhafazah).

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Egipto geografija

Didžioji Egipto dalis yra Šiaurės Afrikoje, tačiau šaliai priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris yra pietvakarių Azijos dalis. Sinajaus pusiasalį nuo pagrindinės valstybės teritorijos skiria Sueco kanalas.

Sienų ilgis: 2689 km (iš jų 11 km su Gazos ruožu, 255 km su Izraeliu, 1150 km su Libija, 1273 km su Sudanu). Pakrantės ilgis: 2450 km.

Aukščiausias taškas: 2629 m (Katerinos kalnas), žemiausias taškas: -133 m (Al-Kattara).

Pagrindiniai miestai: Kairas, Giza, Aleksandrija, Asuanas, Tanta, Mahalla El-Kubra, Hurgada, Luksoras, Kom Ombo, Port Safaga, Port Saidas, Šarm el Šeichas,Šubra-El-Khema, Edfu, Esna, Suecas.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Egipto ekonomika

Ypač svarbus vaidmuo šalies ekonomikoje tenka turizmui. Šalį kasmet aplanko apie 7 mln. užsienio turistų, iš kurių Egiptas gauna apie 5 mlrd. JAV dolerių pajamų.

Nilo slėnyje klesti žemdirbystė. Dėkingas klimatas leidžia Egiptui pateikti žemės ūkio produktus Europos ir kitoms rinkoms ne sezono metu. Todėl žemdirbiai raginami pradėti auginti vynuoges be kauliukų, melionus, mango vaisius ir braškes. Taip pat didinamas dėmesys šviežioms datulėms, česnakui, džiovintiems svogūnams, saulėje džiovintiems pomidorams, razinoms, skintoms gėlėms, dekoratyviniams augalams.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Egipto gyventojai

Egipte gyvena apie 79 mln. gyventojų. Dauguma žmonių telkiasi Nilo upės slėnyje ir plačiai išsišakojusioje deltoje (apie 40,000 km²) bei palei Sueco kanalą. 97 proc. šalies teritorijos užimančioje Saharos dykumoje gyventojų labai mažai.

Dauguma gyventojų kalba arabų kalba ir išpažįsta islamą (apie 98%). Likusioji dalis yra krikščionys (koptai).

[taisyti] Išpuoliai prieš turistus

Autobusų kolona konvojuje

Egipto dykumos vaizdas iš oro

Turizmas - viena svarbiausių Egipto ekonomikos sričių. Tad nenuostabu, kad teroristų išpuoliai dažnai nukreipti į užsienio turistus. Taip siekiama paveikti skaudžiausią vietą ir sukelti didžiausią atgarsį pasaulyje. Manoma, kad dėl šios priežastis Egiptas per metus praranda apie 0,5 mln. turistų. Tad imtasi papildomų saugumo priemonių. Savarankiškas užsieniečių judėjimas Egipte ribojamas, o turistiniai autobusai po šalį vyksta tik grupėmis ir lydimi ginkluoto konvojaus. Plačiausiai nuskambėjo 1997 m. išpuoliai Kaire ir Luksore (žr. Teroro aktas Luksore, tačiau jie nesiliauja iki šiol. Paskutiniųjų 10 metų išpuoliai prieš užsienio turistus:

1996 m. balandžio 18 d. islamo karinės grupuotės nariai prie piramidžių nušovė 18 graikų - palaikę juos izraeliečiais;
1997 m. rugsėjo 18 d. prie Kairo Egipto muziejaus išpuolio metu žuvo 9 vokiečiai ir jų vairuotojas;
1997 m. lapkričio 17 d. Luksore prie šventyklos nušauti 62 žmonės, 6 užpuolikai ir 3 policininkai;
2004 m. spalio 7 d. sprogimo Tabos Hiltono viešbutyje (netoli Izraelio sienos) ir vėlesnių dviejų paplūdimyje metu žuvo 34 žmonės;
2005 m. balandžio 7 d. Kairo turguje savižudžio susprogdinta bomba užmušė amerikietį ir du prancūzus;
2005 m. balandžio 30 d. Kaire prie Egipto muziejaus savižudžio susprogdinta bomba užmušė izraelietį, italą ir švedą;
2005 m. liepos 23 d. sprogdinimai Šarm el Šeikh kurorte nusinešė 64 žmonių gyvybes;
2006 m. balandžio 24 d. Dahabe susprogdintos trys bombos, žuvo apie 23 žmones.