Turkų Kipras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaurės Kipro Turkų Respublika yra turkų dominuojama valstybė šiaurinėje Kipro salos dalyje. Šią valstybę pripažįsta tik Turkija.
|
|||||
Žemėlapis | |||||
Valstybinė kalba | Turkų | ||||
Sostinė | Šiaurės Nikozija (Lefkosia) | ||||
Prezidentas | Raufas Rasitas Rajifas Denktas, premjeras - Dervis Eroglus | ||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
x vietoje xx,xxx km² xx% / nėra duomenų |
||||
Gyventojų - Iš viso (Metai) - Tankis |
x vietoje 198,000 xxx/km² |
||||
BVP - Iš viso (Metai) - BVP gyventojui |
x vietoje 1,210,000 mln. $ 6,111 $ |
||||
Valiuta | Turkijos lira | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +/-X UTC +/-X arba - |
||||
Nepriklausomybė - Paskelbta - Pripažinta |
(įvykis Xxxx) (Metai) (Metai) |
||||
Valstybinis himnas | Nepriklausomybės maršas (Istiklâl Marsi) | ||||
Interneto kodas | .xx | ||||
Šalies tel. kodas | XX |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Turkų Kipro istorija
Po turkų mažumos persekiojimo graikų valdomame Kipre, 1967 gruodžio 28 suformuota turkų mažumos administracija. Tuo metu turkų gyvenami rajonai buvo pasklidę po visą salą. 1974 liepos 20 Turkijos armija, remianti Kipro turkų mažumą, išsilipino Kirenijoje, salos šiaurėje, ir kariniais veiksmais užėmė šiaurinę salos dalį. Po šito daug graikų, kurie gyveno šiaurėje, pabėgo iš šiaurės į pietus, o turkai, kurie gyveno pietuose, bėgo į šiaurę. Turkų persekiojimai pietuose ir graikų persekiojimai šiaurėje šitą dar labiau sustiprino. Sienos buvo uždarytos, tad grįžti buvo nebeįmanoma. Pasienyje tarp abiejų Kipro dalių esantis Famagustos miestas, didžiausias Kipro kurortas, buvo visiškai apleistas. 1975 Vasario 13 paskelbta Turkų federacinė valstija šiauriniame Kipre. JTO suformavo buferinę zoną tarp abiejų Kipro dalių. 1983 lapkričio 15 Šiaurės Kipro Turkų Respublika paskelbė nepriklausomybę, ją pripažino Turkija. Į Turkų Kiprą imigravo nemažai turkų iš žemyninės Turkijos. Jame buvo suformuota politinė sistema ir iš esmės Kipro valdžia įtakos jai nebeturėjo. Vis dėlto kitos šalys nepripažino Turkų Kipro, nes tai sukurtų neigiamą precedentą, kad Europoje sienas galima keisti kariniu būdu, ko nebuvo nuo antro pasaulinio karo. Užsienis siekė taikaus sprendimo būdo, po kurio liktų viena valstybė Kipro saloje, nepaisant labai skirtingų turkų ir graikų kultūrų. 2004 rugpjūčio 24 įvyko referendumas dėl Kipro ateities, turkai balsavo už vienos valstybės, kurioje abi tautos turi lygias teises, sudarymo planą, o graikai jį atmetė. Kadangi kad planas vyktų, reikėjo abiejų pusių pritarimo, jis nebuvo įvykdytas, ir į Europos Sąjungą faktiškai įstojo tik graikiškasis Kipras. Europos Sąjunga pareiškė Turkijai, kad jei ši norės pradėti derybas, ji turi Turkų Kipro nepriklausomybės pripažinimą atšaukti. Šiuo metu Šiaurės Kipro Turkų Respubliką gina 36000 Turkijos karių, o taip pat ir 4500 Turkų Kipro karių.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Turkų Kipro politinė sistema
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Turkų Kipro (administracinio suskirstymo vienetai)
Šiaurės Kipro Turkų Respublika kontroliuoja Kirenijos rajoną, o taip pat didžiąją dalį Famagustos rajono ir pusę Nikozijos rajono.
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Turkų Kipro geografija
Turkų Kipras užima šiaurinę salos dalį, maždaug trečdalį Kipro salos
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Turkų Kipro ekonomika
Turkų Kipro ekonomika yra silpnesnė nei graikų Kipro, prie to prisideda neapibrėžtas politinis statusas ir dėl šito negalintis įsivažiuoti turizmas.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Turkų Kipro demografija
Turkai sudaro 96,4% gyventojų.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Turkų Kipro kultūra
[taisyti] Kita Informacija
- Turkų Kipro ryšiai
- Turkų Kipro transportas
- Turkų Kipro karinės pajėgos
- Turkų Kipro tarptautiniai santykiai
- Turkų Kipro šventės