Aleksandras Didysis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aleksandras I-asis Didysis {gr. Μέγας Αλέξανδρος και Αλέξανδρος Γ' ο Μακεδών, Megas Alexandros; 356 m. pr. m. e. liepą - 323 m. pr. m. e. birželio 10 d.), taip pat Makedonijos karalius Aleksandras III-asis (Alexandros III o Makedôn; 336-323 m.pr.m.e.) buvo didysis Antikos užkariautojas, lyginamas su tokiais užkariautojais kaip Čingischanas, Napoleonas, Julijus Cezaris.
Po daugybės Senovės Graikijos miestų-valstybių suvienijimo valdant jo tėvui Filipui II (tai Aleksandrui teko pakartoti po to, kai po Filipo II-ojo mirties pietinė Graikija sukilo), Aleksandras išplėtė savo tėvo sukurtą karalystę užkariaudamas Persiją, įskaitant Anatoliją, Siriją, Finikiją, Egiptą, Baktriją, Mesopotomiją. Rytuose imperijos sienos siekė Pendžabą. Aleksandras į savo armiją ir administraciją įtraukė ir negraikus bei nemakedoniečius, o tai kai kurie mokslininkai traktuoja kaip bandymą "sulydyti" margos imperijos gyventojus. Jis skatino armijos ir užkariautų šalių gyventojų vedybas ir pats tai praktikavo. Po dvylikos metų nuolatinių karinių veiksmų Aleksandras mirė, greičiausiai nuo maliarijos arba virusinio encefalito.
Turinys |
[taisyti] Aleksandro gyvenimas
[taisyti] Ankstyvasis laikotarpis
Aleksandras buvo Makedonijos karaliaus Pilypo II-ojo ir Epyro princesės Olimpiados, trečiosios Pilypo II-ojo žmonos, sūnus. Pagal motinos liniją jis buvo Epyro karaliaus Aleksandro sūnėnas. Epyras buvo teritorija apėmusi šiuolaikinius Graikijos Epyro regioną ir pietinę Albaniją. Aleksandro ankstyvosios biografijos detalės, ypatingai iš vaikystės, vėliau tapo legenda. Taip Plutarchas pasakoja, kad Aleksandro tikrasis tėvas buvęs Dzeusas; taip pat pasakota, kad Olimpiją ir Filipą lankė sapnai, kuriuos sapnų aiškintojas Atistanderis interpretavo kaip pranašystę, jog jiems gims liūtas. Olimpijos motina kildinta tiesiogiai iš Achilo. Pagal Plutarcho pasakojimą (greičiausiai taip pat legendą) vaikystėje Aleksandras sutramdęs savo žirgą Bucefalą, su kuriuo vėliau keliavo iki pat Indijos, nors niekas be jo šio žirgo sutramdyti negalėjo.
Be šių legendų apie Aleksandro vaikystę yra mažai kas žinoma. 343-340 Aleksandro mokytojas buvo Aristotelis. Tuometinė Makedonija buvo valstybė į šiaurę nuo klasikinės Graikijos. 340 metais tėvui kariaujant su Bizantiju, Aleksandras numalšino sukilimą Trakijoje, karvedžio talentas išryškėjo 338 metais Chaironės mūšyje. 336 m. pr. m. e. Aleksandras tapo Makedonijos karaliumi.
[taisyti] Persijos užkariavimas
334 m. pr. m. e. mūšyje prie Graniko upės sumušė Darijaus III kariuomenę. Tų pačių metų žiemą nukariavo Pisidijos ir Lidijos gentis Mažojoje Azijoje. 333 metų rudenį prie Iso dar kartą sumušė Darijaus III kariuomenę, įžengė į Siriją ir Finikiją ir iki 332 metų vasaros užkariavo Biblą, Sidoną, Tyrą, pasiekė Egiptą, kur įkūrė Aleksandrijos miestą. 331 metais Gaugamelos mūšyje sutriuškino persų kariuomenę, užėmė Babiloną, užkariavo Persiją. Užimtuose kraštuose Aleksandras diegė graikų kultūrą, perėmė dalį vietinių papročių, steigė įtvirtintas gyvenvietes, valdyti patikėjo vietiniams kitataučiams.
330-329 metais užėmė Irano dalį, nužygiavo į Vidurio Aziją, 327 metais pasiekė Pandžabą, kitais metais persikėlė per Indą, prie Hidaspo upės sumušė vietinio valdovo kariuomenę, bet išvarginta kariuomenė atsisakė vykti toliau. Su pagrindinėmis pajėgomis grįžęs į imperijos sostinę Babiloną, netikėtai susirgo ir po 10 dienų mirė. Įpėdinio nepaskyrė ir imperija suskilo į karo vadų valdomas karalystes.
