Antika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antika - (pranc. antique < lot. antiquus - senovinis), senovės istorijos dalis, senovės graikų ir romėnų pasaulis.
Antika apima Viduržemio jūros kraštus laikotarpiu nuo 1250 m. pr. m. e. iki 476 mūsų eros metų (Vakarų Romos imperijos žlugimo). Kai kurie autoriai antikos pabaiga laiko Atėnų akademijos uždarymą 529 metais. Šį terminą naudoti pasiulė profesorius C. Cellarijus, tik XVIII amžiuje.