Vilnius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Kupiškio rajone žr. Vilnius (Kupiškis).

Vilnius

54°40′40″N, 25°17′30″E

Valstybė:

Lietuva

Savivaldybė:

Vilniaus miesto savivaldybė

Gyventojų (2006):

541 824

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Vìlnius
Kilmininkas:	Vìlniaus
Naudininkas:	Vìlniui
Galininkas:	Vìlnių
Įnagininkas:	Vìlniumi
Vietininkas:	Vìlniuje

Vilnius — miestas Europos šiaurės rytuose, Lietuvos sostinė, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras.

Miestas įkurtas dviejų upių — Neries ir Vilnios santakoje. Manoma, kad Vilniaus vardas kilo nuo Vilnios upės vardo. Jo pirminis pavadinimas yra buvęs Vilnia.

Vilnius yra katalikų arkivyskupystės centras ir nuo 1579 m. universitetinis miestas. Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė Lietuvoje, apimanti du miestus (Vilnių ir Grigiškes) ir tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje).

Turinys

1 Gyventojai
2 Istorija
3 Kultūra
4 Seniūnijos
5 Nuorodos
- 5.1 Nuotraukos
- 5.2 Religija

[taisyti] Gyventojai

1920-1939 m. Vilnius priklausė Lenkijai ir jame gyveno daugiausiai lenkai ir žydai. Pokariu lietuvių skaičius mieste didėjo ir dabar jie yra vyraujanti grupė: 2001 m. Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų etniniai lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti — 5 %.

[taisyti] Istorija

Sunku tiksliai nustatyti kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė — apie miesto įkūrimą byloja legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose XII a., 1321 m., žinomas tapo po kunigaikščio Gedimino 1323 m. rašyto laiško pirkliams. 1387 m. kovo 11 d. Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises. Miesto antspaude nuo seno vaizduotas šv. Kristoforas, esantis ir dabartiniame miesto herbe.

1579 m. Steponas Batoras (Stefan Batory) mieste įkūrė universitetą. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru. Šalia Maskvos ir Kijevo Vilnius dažnai vadintas Šiaurės Jeruzale.

1655 m. Vilnių pirmą kartą užgrobė Rusijos armija, plėšė jį, bažnyčiose kazokai laikė arklius.

Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė.

1920 m. Vilnių okupavus ir netrukus aneksavus Lenkijai, Lietuvos sostinė buvo perkelta į Kauną. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tų metų spalį Vilnius vėl grįžo Lietuvai, tačiau netrukus kartu su visa Lietuva buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki 1944 m. vasaros, t.y. iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios).

1941 m. vasarą vokiečių kariuomenei užėmus Lietuvą, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Nuo 1944 iki 1990 m. Vilnius buvo Lietuvos TSR sostine, o nuo 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos sostine, 1991 m. balandžio 17 d. LR AT nutarimu patvirtinti didysis ir mažasis miesto herbai. 1994 m. Vilniaus senamiestis įtauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Vilniaus arkikatedra 1912 m.

[taisyti] Kultūra

[taisyti] Senamiestis

Vilnius 1576 m.

Vilniaus senamiestis 1994 įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia išlikę nemažai autentiškų XIV—XIX a. pastatų.

XIV a., miestui plečiantis, susiformavo dabartinė Rotušės aikštė. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą. XV—XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės. Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių.

[taisyti] Kulto pastatai

Trinapolio vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčia

Mieste išlikę nemažai (apie 30) įvairių stilių bažnyčių:

Dievo Apvaizdos, Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia
Visų Šventųjų bažnyčia;
Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia;
Šv. Teresės bažnyčia;
Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia;
Šventosios Dvasios bažnyčia
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
Šv. Mikalojaus bažnyčia — seniausia Lietuvos bažnyčia (1320), pastatyta vokiečių;
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia;
Gotikinio stiliaus Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XIV a.;
Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia;
Klasicizmo stiliaus Vilniaus arkikatedra bazilika su gotikos bei renesanso stilių įtaka ir baroko elementais. Pirmą kartą pastatyta XIII a., vėliau keletą kartų atstatyta;
Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia.

Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių — Znamenskojė, Šv. Trejybės, Romanovų cerkvės, Piatnickajos cerkvė, pastatyta 1345 metais, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, evangelikų liuteronų bažnyčia ir kt.

Vilniuje yra net 23 vienuolynai - daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje.

[taisyti] Vilniaus universitetas

Įkurtas 1579 metais Vilniaus universitetas yra vienas seniausių universitetų Europoje.

[taisyti] Seniūnijos

Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija.

[taisyti] Nuorodos

[taisyti] Nuotraukos

[taisyti] Religija

Gedimino prospektas	Neries krantinė	Vaizdas nuo Tauro kalno	Buvę profsąjungų rūmai ant Tauro kalno
Šv. Onos bažnyčia	Šv.Onos ir Bernardinų baznyčių kompleksas	Vaizdas į Gedimino prospektą	Pilies gatvė
Vokiečių gatvė	Vilniaus arkikatedra	Vaizdas į senamiestį ir fone iškilusius pastatus dešiniajame Neries krante	Europos bokštas