Vilniaus universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilniaus universitetas - seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas.

Turinys 1 Struktūra 1.1 Fakultetai 1.2 Institutai 1.3 Kiti padaliniai 2 Svarbiausios datos 3 Vilniaus Universiteto rektoriai 3.1 1579–1773 Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu 3.2 1773–1803 m. Schola Princeps Vilnensis 3.3 1803–1832 m. Vilniaus imperatoriškasis universitetas – Imperatoria Universitas Vilnensis 3.4 1919–1939 m. Stepono Batoro universitetas 3.5 1939–1943 m. Vilniaus universitetas 3.6 1944–1990 m. - Vilniaus valstybinis universitetas, Vilniaus valstybinis Vinco Kapsuko universitetas 3.7 nuo 1990 m. Vilniaus universitetas 4 Nuorodos

[taisyti] Struktūra

[taisyti] Fakultetai

• Chemijos fakultetas
• Ekonomikos fakultetas
• Filologijos fakultetas
• Filosofijos fakultetas
• Fizikos fakultetas
• Gamtos mokslų fakultetas
• Istorijos fakultetas
• Kauno humanitarinis fakultetas
• Komunikacijos fakultetas
• Matematikos ir informatikos fakultetas
• Medicinos fakultetas
• Teisės fakultetas

[taisyti] Institutai

• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (TSPMI)
• Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas
• Užsienio kalbų institutas
• Ekologijos institutas
• Imunologijos institutas
• Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
• Onkologijos institutas
• Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas

[taisyti] Kiti padaliniai

• Aplinkos studijų centras
• A. J. Greimo semiotikos studijų ir tyrimų centras
• Kultūrinių bendrijų studijų centras
• Lyčių studijų centras
• Orientalistikos centras
• Religijos studijų ir tyrimų centras
• Sveikatos ir sporto centras
• Tarptautinio verslo mokykla
• Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras
• Karjeros centras
• Profesinio tobulinimo centras
• Skaičiavimo centras
• Biblioteka
• Leidykla - spaustuvė
• Kultūros centras
  • Dainų ir šokių ansamblis
  • Kamerinės muzikos ansamblis
  • Folklorinis ansamblis "Ratilio"
  • Choras "Virgo"
  • Vyrų choras
  • Mišrus choras
  • Choras "Pro musica"
  • Kapela "Jaunimėlis"
  • Pučiamųjų orkestras "Oktava"
  • Kiemo teatras
  • VU teatras - dramos trupė "Minimum" [1]

[taisyti] Svarbiausios datos

• Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pakviečia Jėzuitų ordiną kovoti prieš reformaciją. Pirmieji jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 metais ir 1570 m. liepos 17 d. įkūrė pirmą kolegiją LDK ir biblioteką, kuri vėliau tapo Vilniaus universiteto biblioteka.
• 1577 - gautas popiežiaus Grigaliaus XIII pritarimas kolegiją pertvarkyti į universitetą.
• 1578 liepos 7 - Steponas Batoras Lvove paskelbė pirmąją preliminarią privilegiją, suteikiančią kolegijai tokias teises, kokias turėjo universitetai ir akademijos, tačiau be LDK antspaudo ši privilegija negaliojo (antspaudu disponavo LDK kancleris Mikalojus Radvila Rudasis, kalvinistas).
• 1579 balandžio 1 - Didysis Lietuvos kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą. Šios privilegijos nepatvirtino LDK kancleris, tačiau Steponas Batoras sugebėjo priversti kalvinistą vicekanclerį Eustachijų Valavičių antspauduoti dokumentą, taigi ši privilegija įgavo teisinę galią. Tų pačių metų spalio 29 popiežius Grigalius XIII išleido tai patvirtinančią bulę.
• 1595 - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje paruošta ir išleista pirmoji lietuviška knyga - Mikalojaus Daukšos katekizmas.
• 1641 - ATR valdovas Vladislovas Vaza suteikė Vilniaus universitetui pirvilegiją įsteigti teisės mokslų ir medicinos fakultetus. Įsteigtas teisės fakultetas.
• 1753 - įsteigiama observatorija, kuriai vadovauja Tomas Žebrauskas.
• 1781 - Vilniaus universitete įsteigtas medicinos fakultetas.
• 1783 - Vilniaus universitetas pervadintas Lietuvos Kunigaikštijos vyriausiąja mokykla - Schola Princeps Magni Ducatus Lituaniae.
• 1795 - po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo Vilnius atitenka Rusijai (su visu universitetu).
• 1823 - ištremiami pogrindinėms organizacijoms priklausantys studentai (filaretai, filomatai), atleisti Lietuvos ir Lenkijos istoriją dėstę dėstytojai.
• 1831 - studentai masiškai dalyvauja sukilime.
• 1832 gegužė - caro Nikolajaus I dekretu universitetas uždaromas.
• 1919 - Vilnius atitenka Lenkijai. Lenkija atidaro universitetą.
• 1939 - Vokietijai užpuolus Lenkiją universitetas uždaromas. Sovietų Sąjunga okupuoja Vilniaus kraštą ir grąžina Lietuvai (vėlgi su visu universitetu). Pirmą kartą dėstomas lietuvių kalbos kursas.
• 1941 - Vilnius atitenka Vokietijai. Žydai, rusai ir dalis lenkų išmetami iš universiteto.
• 1943 kovo 3-17 - vokiečių kariai nusiaubia universitetą.
• 1944 - Vilnius atitenka Sovietų sąjungai ir pavadinamas Kapsuko Universitetu.
• 1990 - Lietuva atgauna nepriklausomybę, o universitetas - autonomiją ir vardą.

[taisyti] Vilniaus Universiteto rektoriai

[taisyti] 1579–1773 Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu

• 1580–1582 m. Petras Skarga, 1579–1580 m. vicerektorius,
• 1585–1592 m. Garsija Alabianas, 1584–1585 m. vicerektorius,
• 1592–1595 m. Fridrichas Barčas,
• 1595–1600 m. Leonardas Krakeris,
• 1600–1602 m. Paulius Bokša, 1582–1584 m. vicerektorius,
• 1602–1605 m. Adomas Brokas,
• 1605–1608 m. Mykolas Ortizas,
• 1609–1611 m. Stanislovas Vlošekas,
• 1611–1614 m. Simonas Niklevičius (ir 1625–1629 m.),
• 1615–1618 m. Mykolas Salpa, 1614–1615 m. vicerektorius,
• 1618–1625 m. ir 1641–1643 m. Jonas Gruževskis,
• 1625–1629 m. Simonas Niklevičius (ir 1611–1614 m.),
• 1629–1632 m. Pilypas Frizijus,
• 1632–1637 m. Simonas Ugnievskis,
• 1638–1641 m. Merkelis Šmelingas,
• 1643–1646 m. Benediktas de Sokso,
• 1646–1649 m. Albertas Cieciševskis,
• 1649–1650 m. Jonas Rivockis, vicerektorius,
• 1650–1653 m. Grigalius Šionhofas,
• 1653–1655 m. Albertas Kojelavičius,
• 1656–1657 m. Žygimantas Liauksminas, vicerektorius ,
• 1659–1661 m. Kazimieras Kojelavičius, 1657–1659 m. vicerektorius ,
• 1661–1663 m. Mykolas Ginkevičius,
• 1663–1666 m. Danielius Butvilas,
• 1666–1669 m. Andriejus Valavičius,
• 1669–1672 m. Stanislovas Tupikas,
• 1672–1675 m. Baltazaras Rogalskis,
• 1675–1678 m. Paulius Bochenas,
• 1678–1681 m. Andriejus Ribskis (ir 1691–1694 m.),
• 1681–1683 m. Vladislovas Rudzinskis,
• 1683–1684 m. Mykolas Mazoveckis,
• 1684–1688 m. Petras Kitnovskis,
• 1688–1691 m. Pranciškus Kucevičius,
• 1691–1694 m. Andriejus Ribskis (ir 1678–1681 m.),
• 1694–1697 m. Baltazaras Dankvartas
• 1697–1701 m. Kristupas Losievskis,
• 1701–1704 m. Jokūbas Hladovickis,
• 1704–1705 m. Martynas Godebskis vicerektorius,
• 1705–1710 m. Tobijas Arentas (ir 1716–1720 m., 1721–1724 m.),
• 1710–1713 m. Motiejus Karskis,
• 1713–1716 m. Kristupas Limontas,
• 1716–1720 m. Tobijas Arentas (ir 1705–1710 m., 1721–1724 m.),
• 1720–1721 m. Kristupas Garšvila,
• 1721–1724 m. Tobijas Arentas (ir 1705–1710 m., 1716–1720 m.),
• 1724–1727 m. ir 1731–1735 m. Stanislovas Sokulskis (ir 1731–1735 m.),
• 1727–1731 m. ir 1741–1745 m. Vladislovas Daukša,
• 1731–1735 m. Stanislovas Sokulskis (ir 1724–1727 m.),
• 1735–1738 m. Karolis Bartoltas,
• 1738–1741 m. Juozapas Sadovskis,
• 1745–1752 m. Pranciškus Rosciševskis,
• 1752–1755 m. Jonas Juraga,
• 1755–1759 m. Martynas Bžozovskis,
• 1759–1760 m. Stanislovas Haslovskis, vicerektorius,
• 1760–1763 m. Ignacas Žaba (ir 1774–1779 m.),
• 1763–1766 m. Kazimieras Vazgirdas,
• 1766–1769 m. Kazimieras Pšeciševskis,
• 1769–1772 m. Juozapas Jankovskis,
• 1772–1774 m. Antanas Skorulskis,
• 1774–1779 m. Ignacas Žaba (ir 1760–1763 m.).

[taisyti] 1773–1803 m. Schola Princeps Vilnensis

• 1779–1780 m. Žanas Ševaljė,
• 1780–1799 m. Martynas Počobutas,
• 1799–1806 m. Jeronimas Stroinovskis,

[taisyti] 1803–1832 m. Vilniaus imperatoriškasis universitetas – Imperatoria Universitas Vilnensis

• 1807–1815 m. Janas Sniadeckis,
• 1815–1817 m. Johanas Lobenveinas, einąs rektoriaus pareigas,
• 1817–1822 m. Simonas Malevskis,
• 1823–1824 m. Juozapas Tvardovskis,
• 1824–1832 m. Vaclovas Pelikanas,

[taisyti] 1919–1939 m. Stepono Batoro universitetas

• 1919–1921 m. Michalas Siedleckis,
• 1921–1922 m. Viktoras Stanevičius,
• 1922–1924 m. Alfonsas Parčevskis,
• 1924–1925 m. Vladislavas Dzievulskis,
• 1925–1926 m. Marijanas Zdziechovskis,
• 1926–1928 m. Stanislavas Pigonis,
• 1928–1930 m. Česlavas Falkovskis,
• 1930–1932 m. Aleksandras Januškevičius,
• 1932–1933 m. Kazimiežas Opočinskis,
• 1933–1936 m. ir 1937 m. Vitoldas Stanevičius,
• 1936–1937 m. Vladislavas Jakovickis,
• 1937–1939 m. Alesandras Vujcickis,
• 1939 m. Stefanas Erenkroicas,

[taisyti] 1939–1943 m. Vilniaus universitetas

• 1940–1943 m. Mykolas Biržiška,

[taisyti] 1944–1990 m. - Vilniaus valstybinis universitetas, Vilniaus valstybinis Vinco Kapsuko universitetas

• 1944–1946 m. Kazys Bieliukas,
• 1946–1948 m. Zigmas Žemaitis,
• 1948–1956 m. Jonas Bučas,
• 1956–1958 m. Juozas Bulavas,
• 1958–1990 m. Jonas Kubilius,

[taisyti] nuo 1990 m. Vilniaus universitetas

• 1990–2000 m. Rolandas Pavilionis,
• nuo 2002 m., Benediktas Juodka, 2001–2002 m. einantis rektoriaus pareigas.

[taisyti] Nuorodos

• Universiteto tinklalapis