Vatikanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vatikano Miesto Valstybė (Vatikanas, kartais - Šventasis Sostas; lot. Vaticano, Stato della Citta del Vaticano) - miestas valstybė Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija.

Santa Sede
Stato della Città del Vaticano


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

lotynų, italų

Sostinė

Vatikanas

Didžiausias miestas

Vatikanas

Valstybės vadovai

popiežius Benediktas XVI

Vadovas

Angelo Cardinal Sodano

Valstybės sekretorius

Plotas
- Iš viso
- % vandens

0,44 km² (191)
0%

Gyventojų
- 2005 liepa (progn.)
- Tankis

932 (191)
2118,18 žm./km² (3)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

netaikoma
0,00 mlrd. $ (N/A)
0,00 $ (N/A)

Valiuta

Euras (€)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +1 (CET)
UTC +2 (CEST)

Nepriklausomybė

Pasirašyta

Laterano sutartys
1929 vasario 11

Valstybinis himnas

Vatikano himnas

Interneto kodas

.va

Šalies tel. kodas

379

Vatikano pilietybę turi apie 350 žmonių. Vatikanui priklauso keliolika objektų Romoje, popiežiaus vasaros rezidencija Kastel Gandolfe (20 km nuo Romos).

Nors Vatikanas yra labai mažas, tačiau turi savo gvardiją, pinigus, pašto ženklus ir kitus savarankiškos valstybės atributus. Vatikano pasididžiavimas - Šv. Petro bazilika, laikoma didžiausia ir puošniausia katalikų bažnyčia pasaulyje.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Vatikano istorija

Senovėje ant Vatikano kalvos (mons Vaticanus) stovėjo didelis imperatoriaus Nerono cirkas. Valdant šiam imperatoriui, cirko teritorijoje buvo nukryžiuotas apaštalas Petras ir netoliese palaidotas. Po kurio laiko ten buvo pastatyta bažnyčia, o praėjus maždaug 250 metų, imperatorius Konstantinas ant apaštalo kapo pastatė nuostabią baziliką. Vatikanas tapo piligrimų, traukiančių prie šv. Petro kapo, traukos centru.

Iki XIV a. popiežių rezidencija buvo ne Vatikanas, o Laterano rūmai. Po Romos imperijos žlugimo popiežiai, apeliuodami į vadinamąjį "Pipino dovaną", pasiskelbė savo "bažnytinės valstybės" valdovais. 751 m. galutinai buvo užtikrintas tokios valstybės egzistavimas. Popiežiai palaipsniui plėtė savo valdomas teritorijas ir po kurio laiko valdė didesniąją dalį Apeninų pusiasalio. Popiežiai Vatikane įsikūrė tik po Didžiosios schizmos, grįžę iš Avinjono (1377 m.). Nuo 1377 m. kiekvienas popiežius plėtė ir gražino Vatikano kalvos statinius, stengėsi šventąją kalvą paversti garbinga Vyriausiojo Katalikų Bažnyčios Tėvo būstine.

XIX a. didesniąją dalį popiežiaus valdomų žemių atėmė naujai susikūrusi Italijos karalystė. 1870 metais, kai Roma buvo užimta ir prijungta prie Italijos karalystės, popiežiaus valdos buvo dar labiau sumažintos. Popiežius Pijus IX atsisakė pripažinti Italijos karalystę ir ragino katalikus ją boikotuoti. Faktiškai valdydami Vatikano teritoriją, popiežiai ilgai kovojo su Italijos valstybe, tikėdamiesi su Europos didžiųjų valstybių parama atkurti senąją popiežiaus valstybę. Nesutarimai baigėsi, kai popiežius Pijus XI 1929 m. vasario 11 dieną pasirašė su Italijos vyriausybe Laterano susitarimą, kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje. 1947 m. Vatikano suverenitetas įteisintas Italijos konstitucijoje. 1984 metais naujas konkordatas tarp Šventojo sosto ir Italijos pakeitė ankstesnio susitarimo nuostatas, pagal kurias Romos katalikų religija buvo paskelbta valstybine Italijos religija.

[taisyti] Politinė sistema

Vatikano valstybinis statusas aptartas 1929 metų Laterano susitarimu. Santvarka - absoliutinė renkamoji monarchija (teokratija). Monarchas turi aukščiausią įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę galią, kartu yra Romos katalikų bažnyčios vadovas. Popiežių renka iki gyvos galvos kardinolų taryba (popiežiaus rinkimai vadinami konklava).

Popiežius skiria administracinį valdytoją, kurio pareigos panašios į premjero ministro. Katalikų bažnyčios vykdomąją valdžią įgyvendina Valstybės sekretorius, ypatingai atsakingas už tarptautinius Vatikano santykius. Aukščiausieji Vatikano konsultaciniai organai: Visuotinis Romos katalikų bažnyčios susirinkimas (šaukiamas kas keletą dešimčių metų), Kardinolų kolegija (jos narių skaičius nepastovus; apie 1/3 kardinolų įeina į Romos kuriją, kiti užima vadovaujančias pareigas kitų šalių Romos katalikų bažnyčiose) ir Vyskupų sinodas. Teisinė sistema remiasi kanonų teise, jei jos normos nėra nustatytos - taikomi Romos miesto įstatymai.

Vatikano religinei, politinei ir ekonominei veiklai praktiškai vadovauja Romos kurija, susidedanti iš sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų (dvasinių žinybų) ir kitų tarnybų. Narius į Kuriją skiria popiežius iš kardinolų tarpo.

Nuo Vatikano, kaip valstybės, skiriasi Šventasis Sostas, kuris vadovauja Katalikų bažnyčiai visame pasaulyje. Šventasis Sostas yra Katalikų bažnyčios "centrinė vyriausybė".

[taisyti] Geografija

Šv.Petro aikštė

Vatikanas – mažiausia pagal plotą nepriklausoma valtybė pasaulyje (0,44 km²). Mikrovalstybė išsidėsčiusi ant Vatikano kalvos šiaurės rytų Romos dalyje, už kelių šimtų metrų nuo Tibro dešiniojo kranto. Vatikano ir Italijos ribos (3,2 km ilgio) beveik visur atkartoja miesto sienų, pastatytų popiežiaus apsaugai, ribas. Žemiausias Vatikano taškas yra 19 m, aukščiausias – 75 m aukštyje virš jūros lygio.

Vatikano klimatas toks pat kaip ir Romos - Viduržemio jūros klimatas su švelniais lietumis nuo rugsėjo iki gegužės vidurio bei karštomis vasaromis nuo gegužės iki rugsėjo.

Geografinės koordinatės: 41°54′ š. platumos, 12°27′ r. ilgumos.

[taisyti] Ekonomika

Unikali Vatikano ekonomika - tai iš viso pasaulio katalikų pervedamos lėšos, taip pat pašto ženklų, monetų, turistinių suvenyrų pardavimas, pinigai už bilietus į muziejus bei leidinių pardavimas. Vidutinis pagalbinių darbininkų užmokestis yra panašaus lygio kaip ir Romoje.

[taisyti] Demografija

Beveik visi 921 piliečių gyvena Vatikane. Tai daugiausiai kunigai, patarnautojai, šveicarų sargyba. Pagalbiniai darbininkai (jų yra apie 3000) gyvena ne Vatikane.

[taisyti] Kultūra

Visas Vatikanas yra kultūros paminklas. Tokie pastatai kaip Šv. Petro bazilika ar Siksto koplyčia talpina savyje pasaulinio garso menininkų kūrybą - čia kūrė Botičelis, Berninis, Mikelandželas.

Vatikano biblioteka bei Vatikano muziejai taip pat yra ypatingos istorinės, mokslinės ir kultūrinės svarbos objektai.

Šalių sąrašas | Europa