Alytaus apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

**Alytaus apskritis**

Apskritis	LT-AL
Administracinis centras	Alytus
Apskrities viršininkas	Eugenijus Palavinskas
Regionas	Dzūkija
Plotas - Iš viso - Procentas	6-a pagal dydį 5 425 km² 8,3 %
Gyventojų - Iš viso (2005) - Procentaliai - Tankis	7-a pagal gyventojus 182 851 5,3 % 33,7/km²

Alytaus apskritis - labiausiai pietuose esanti Lietuvos apskritis. Ji apima didžiąją Dzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas. Bendras plotas - 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai - 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir viena įspūdingiausių Lietuvos upių – Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia (2334 ha), Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).

Tai pats gražiausias ir miškingiausias regionas Lietuvoje, garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui.

[taisyti] Istorija

Apskričių, kaip atskirų teritorinių vienetų, bruožai Lietuvoje pradėjo ryškėti XV a., kai pagal Lenkijos pavyzdį analogiški administraciniai vienetai pavadinti pavietais. Alytaus pavietas G. Valavičiaus „DLK girių revizijoje“ yra minimas 1559 m., tačiau manoma, kad autorius pavieto vardu greičiausiai vadino tuometinį Alytaus valsčių. Istoriniuose šaltiniuose Alytaus pavieto su visomis pavietui būdingomis įstaigomis vardas paminėtas 1775 m., kai iš Merkinės ir Trakų į Alytų buvo perkelti pavieto teismai.

1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sudarytos Rusijos imperijos gubernijos buvo suskirstytos į apskritis. Tuometinė Alytaus apskrities teritorija įėjo į Trakų apskrities sudėtį ir iki 1801 m. vadinosi Alytaus valsčiumi Trakų apskrityje, o 1801 m. tapo viena iš 8 Vilniaus gubernijos apskričių. Kaip ir visoje Rusijos imperijoje, apskričių pareigūnai vykdė gyventojų policinę priežiūrą, kontroliavo mokesčių rinkimą. Po baudžiavos panaikinimo 1861 m., apskritys ilgą laiką buvo bajorų luominės savivaldos institucijos, čia vykdavo apskrities bajorų suvažiavimai, vadovaujami apskrities vadovo.

Vokiečiams okupavus Lietuvą, 1915 metais rudenį Alytuje įsikūrė „kreishauptmann" - apskrities viršininko įstaiga ir žandarmerijos nuovada. „Kreis Alita" - Alytaus apskritis - veikė iki 1918 metais spalio mėnesio. 1919 m. įstatymu Lietuvoje įkurtos apskritys. Alytaus apskritį 1919 m. sudarė 22 valsčiai. 1941-1944 m. - 12. 1945 m. Lietuva suskirstyta i 41 apskritis, kurios 1947-1950 m. reorganizuotos į rajonus.

1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 vėl atkurta 10 apskričių.

1995 metais kovo 1 d. pradėta formuoti apskrities valdytojo administracija. Apskrities administracijos struktūra suformuota atsižvelgiant į Apskrities valdymo Įstatymo numatytas funkcijas ir keliamus uždavinius: įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir kitose srityse, rengti valstybines ir tarpregionines programas, numatant prioritetines apskrities raidos kryptis. Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 metų rugsėjo 15 d. dekretu patvirtintas Alytaus apskrities herbas.