Rusijos Valstybės Dūma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rusijos Valstybės Dūma (Государственная Дума) – Rusijos parlamento žemieji rūmai, veikę 1906 – 1917 m. ir nuo 1993 m.
Turinys |
[taisyti] Įsteigimas
Parlamento įsteigimas buvo vienas pagrindinių 1905 m. po „Kruvinojo sekmadienio“ Rusijos imperijoje prasidėjusių bruzdėjimų, peraugusių į revoliuciją, reikalavimų. Oficialiai visų luomų atstovybė buvo įsteigta 1905 m. rugpjūčio 6 d. caro Nikolajus IINikolajaus II manifestu patvirtintu įstatymu Dėl Valstybės Dūmos sušaukimo. Šio įstatymo autoriumi buvo premjeras S. Vitė. Šiuo įstatymu Dūmai buvo pavesta tik siūlyti įstatymų projektus ir tvirtinti valstybės pajamas bei išlaidas. Tačiau tai nenuramino visuomenės.
1905 m. spalio 17 d. manifestu caras praplėtė Valstybės Dūmos teises. Gruodžio mėn. buvo patvirtinta Dūmos sudarymo tvarka – buvo sudarytos keturios rinkėjų kurijos – žemvaldžių (vienas atstovas nuo 2000 rinkėjų), miestiečių (vienas nuo 4000 rinkėjų), valstiečių (vienas nuo 30 000 rinkėjų) ir darbininkų (vienas nuo 90 000 rinkėjų). Darbininkais buvo laikomi tik tie, kurie dirbo įmonėse su daugiau, kaip 50 darbuotojų. Rinkimų teisės neturėjo moterys, jaunimas iki 25 m. amžiaus, kareiviai ir karininkai, čigonai bei kai kurios kitos nacionalinės mažumos.
1906 m. balandžio 23 d. Nikolajus II patvirtino Pagrindinių valstybės įstatymų sąvadą, įstatymų, kurių keisti Dūma negalėjo. Tarp jų buvo ir pačios Valstybės Dūmos veiklą reguliuojantys įstatymai. Caras pasiliko sau teisę skirti vyriausybę ir ministrus bei vadovauti užsienio politikai. Be to, 87 paragrafas leido carui Dūmos sesijų pertraukos metu pačiam leisti įstatymus.
[taisyti] I Rusijos Valstybės Dūma
Posėdžiavo nuo 1906 m. gegužės 10 d. iki liepos 21 d. Joje buvo 478 deputatai, tarp jų 179 kadetai (Rusijos konstitucinių demokratų partija), 97 darbiečiai (Rusijos agrarinė darbo partija), 18 socialdemokratų (Rusijos socialdemokratų darbininkų partija ir Lietuvos socialdemokratų partija), 16 oktiabristų, 105 nepartiniai, 63 ne rusai.
Jos veikloje dalyvavo 15 Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijoms atstovaujančių deputatų, iš jų 8 lietuviai. Pastarieji buvo aktyvūs svarstant žemės klausimą. Jų pasisakymuose akcentuota mintis, kad, vykdant žemės reformą, Lietuva turėtų būti išskirta iš rusiškų gubernijų kaip kraštas, turintis privačios žemės nuosavybės valdymo tradicijas.
Dūmos pirmininku buvo išrinktas Peterburgo universiteto profesorius kadetas Sergejus Muromcevas (1850 – 1910).
Jau pirmieji posėdžiai parodė, kad Dūma nėra linkusi taikstytis su caro patvaldyste. Gegužės 5 d. buvo pareikalauta paleisti visus politinius kalinius, panaikinti iždo ir bažnytinę žemės nuosavybę, įgyvendinti politines laisves ir visuotinę lygybę. Per 72 gyvavimo dienas Dūma priėmė 391 paklausimą dėl neteisėtų vyriausybės veiksmų. Konfrontacija baigėsi Dūmos paleidimu.
[taisyti] Lietuvos atstovai
- Vilniaus miesto
- Šmarija Levinas, filosofijos daktaras.
- Vilniaus gubernijos
- Konstantinas Aleksandrovičius, valstietis.
- Michailas Gotoveckis, valstietis.
- Michailas Grincevičius, valstietis.
- Baronas Eduardas fon Roppas, Vilniaus vyskupas.
- Boleslavas Jalovstokis, bajoras, inžinierius.
- Česlavas Jankovskis, bajoras, žurnalistas.
- Kauno gubernijos
- Leontijus Bramsonas, advokatas.
- Juozas Kubilius, valstietis.
- Laurynas Lopas, valstietis.
- Česlovas Milvydas, bajoras, advokatas.
- Juozas Sabalis, valstietis, valsčiaus tarybos pirmininkas.
- Vincentas Jarulaitis, katalikų kunigas.
- Suvalkų gubernijos
- Petras Vitkauskas, inžinierius, žemės ūkio komisijos narys.
- Juozas Girnius, valstietis, žemės ūkio komisijos narys.
[taisyti] II Rusijos Valstybės Dūma
Posėdžiavo nuo 1907 m. kovo 5 d. iki birželio 15 d. Jos pirmininku buvo išrinktas Fiodoras Golovinas (1867 – 1937). Dūmoje buvo 518 deputatų, iš jų 104 darbiečiai, 98 kadetai, 76 autonomistai, 65 socialdemokratai (tarp jų 18 bolševikų), 54 oktiabristai, 50 nepartinių, 37 eserai (Rusijos socialistų revoliucionierių partija), 17 kazokų, 16 socialistų (Rusijos liaudies socialistinė partija), 1 reformistas (Rusijos demokratinių reformų partija).
Dūmos darbe dalyvavo ir 7 lietuviai, iš jų 5 socialdemokratai - Pranas Gudavičius, Antanas Povylius, Adomas Kupstas, Povilas Kumelis ir Vladas Stašinskas, kurie sudarė atskirą grupę ir tik autonomiškai įsijungė į jungtinę socialdemokratų frakciją. Tačiau Dūmą paleidus, už 1907 m. kovo 12 d. atsišaukimą „Lietuvos darbininkai ir valstiečiai“ visi jie buvo suimti ir nuteisti metams kalėjimo. Trudovikų frakcijoje dirbo Lietuvos demokratų partijos narys Andrius Bulota. Petras Leonas ragino žemę Lietuvoje atiduoti nuosavybėn, nes tokia esanti Lietuvos valstiečio teisinė sąmonė. Taip buvo akcentuojamas istoriškai susiformavęs Lietuvos atskirumas nuo Rusijos.
Caras, pamatęs, kad ši Dūma dar kairesnė, negu pirmoji, ją paleido ir savo įstatymu dar labiau suvaržė darbininkų galimybes išrinkti savo atstovus.
[taisyti] Lietuvos atstovai
- Vilniaus Gubernijos
- Stanislavas Vankovičius, bajoras, lenkas, 46 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, žemvaldys, civilis tarnautojas,
- Semionas Peleko, (valstietis); lenkas, 39 metų amžiaus, žemdirbys (6 dešimtinių),
- Lavrentijus Putkameris, kunigaikštis, bajoras, lenkas, 48 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas (Kelių asociacija), žemvaldys (10,000 dešimtinių),
- Leonardas Rodzevičius, bajoras, lenkas, 34 metų amžiaus, Vilniaus Seminarijos kunigas,
- Marianas Chelchovskis, bajoras, lenkas, 49 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, žemvaldys (829 dešimtinių),
- Aleksandras Chominskis, bajoras, lenkas, 47 metų amžiaus, Varšuvos universiteto studentas, žemvaldys (3,700 dešimtinių),
- Vilniaus miesto
- Michailas Venclavskis, bajoras, lenkas, 56 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas (teisės kandidatas), Vilniaus meras, žemvaldys.
- Kauno Gubernijos
- Šachno Abramsonas, žydas, 46 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, advokatas, kadetas.
- Pranas Gudavičius, (valstietis); lietuvis, 30 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas (Charkovo universitetas), žemvaldys (35 dešimtinių), LSDP (Lietuvių grupė).
- Povilas Kumelis, valstietis, lietuvis, 27 metų amžiaus, žemdirbys (19 dešimtinių), LSDP, (Lietuvių grupė).
- Antanas Kupstas, valstietis, lietuvis, 26 metų amžiaus, trys realinės mokyklos klasės, žemvaldys (28 dešimtinių), LSDP, (Lietuvių grupė).
- Antanas Povylius, valstietis, lietuvis, 35 metų amžiaus, mokėsi namuose, žemdirbys (10 dešimtinių), LSDP (Lietuvių grupė).
- Vladas Stašinskas, lietuvis, 32 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, advokatas, LSDP, (Lietuvių grupė).
- Suvalkų Gubernijos
- Andrius Bulota, valstietis, lietuvis, 34 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, advokatas, (2 dešimtinių), darbietis (Lietuvių grupė).
- Petras Leonas, miestietis, lietuvis, 42 metų amžiaus, universitetinis išsilavinimas, advokatas, (2 dešimtinių), kadetas (Lietuvių grupė).
[taisyti] III Rusijos Valstybės Dūma
Posėdžiavo nuo 1907 m. lapkričio 14 d. iki 1912 m. birželio 22 d. – vsą jai skirtą laikotarpį. Įvyko 5 sesijos. Dūmos pirmininkais buvo oktiabristai 1907 – 1910 m. N.Chomiakovas, 1910 – 1911 m. A.Gučkovas, 1911- 1912 m. M.Rodzianka. Tarp 442 deputatų buvo 154 oktiabristai, 97 nacionalistai, 54 kadetai, 50 kraštutinių dešiniųjų, 28 progresistai, 11 lenkų, 8 musulmonai, 7 iš lietuvių – baltarusių grupės, 19 socialdemokratų ir 14 darbiečių. Dūmos darbe dalyvavę 4 lietuviai socialdemokratas Vladas Požela, A. Keinys, Suvalkų gubernijos atstovas Andrius Bulota reikalavo perduoti žemės sprendimo klausimą Lietuvos autonominiam seimui. Taip toliau buvo propaguojama Lietuvos autonomijos idėja.
[taisyti] IV Rusijos Valstybės Dūma
Darbą pradėjo 1912 m. lapkričio 24 d. Jos pirmininku buvo Michailas Rodzianka. Tarp 442 deputatų buvo 120 nuosaikių dešiniųjų, 98 oktiabristai, 65 dešinieji, 59 kadetai, 48 progresistai, 21 nacionalinių mažumų grupių atstovas, 14 socialdemokratų, 10 darbiečių ir 7 nepartiniai. Sudėtis ir darbai mažai kuo skyrėsi nuo III Dūmos.
Įvyko 5 sesijos. Nuo 1915 m. rugsėjo 3 d., kai patvirtino kreditus karui, iki 1916 m. vasario Dūma atostogavo, o gruodžio 16 d. buvo paleista. Tačiau carui neskelbiant naujų rinkimų 1917 m. vasario 14 d. ji vėl susirinko ir buvo paleista vasario 25 d., Nikolajui II atsisakius sosto ir sudarius Laikinąją vyriausybę.
Tačiau tik 1917 m. spalio 19 d., Laikinoji vyriausybė Dūmą oficialiai paleido, paskelbusi apie Steigiamojo susirinkimo sušaukimą. Faktiškai Rusijos parlamento funkcijas perėmė 1917 m. gegužės mėn. sušauktas Valstiečių tarybų suvažiavimas, 1917 m. birželio mėn, susirinkęs Darbininkų tarybų suvažiavimas ir spalio 25 d. pradėjęs darbą II Darbininkų ir valstiečių tarybų suvažiavimas.
IV Valstybės Dūmoje dirbo 4 lietuviai. Rusijos konstitucinių demokratų frakcijos narys Martynas Yčas Dūmai vėl pasiūlė svarstyti Lietuvos politinės autonomijos Rusijos sudėtyje projektą, parengtą II Dūmos atstovo Petro Leono. Dūmoje apie lietuvių politinės autonomijos siekius kalbėjo ir Lietuvos demokratų partijos narys, lietuvių atstovas Dūmoje Mykolas Januškevičius. liaudininkas P. Balys.
1914 m. spalio 20 d. – 1915 m. sausio 23 d. Vilniuje veikė Visų Rusijos dūmų lietuvių atstovų komitetas, kuris turėjo remti ir stiprinti labdaros draugijas, rūpintis nacionalinės šelpimo draugijos nukentėjusiems nuo karo kūrimu, Lietuvos reikalų kėlimu Rusijos valdžios įstaigose. Komitetas nustojo veikti tarpusavyje nesutarus kairiosios ir dešiniosios politinių pakraipų veikėjams.
[taisyti] Rusijos Valstybės Dūma
Būtinybė Rusijoje įsteigti demokratinį parlamentą vėl iškilo 1993 m., kai į atvirą konfrontaciją, pasibaigusią parlamento rūmų šturmu, suėjo Rusijos Federacijos liaudies deputatų suvažiavimas ir Rusijos Federacijos Aukščiausioji Taryba. 1993 m. rugsėjo 21 d. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė įsaką Nr.1400 Dėl etapiškos konstitucinės reformos Rusijos federacijoje (“О поэтапной конституционной реформе в Российской Федерации”). Buvo įsteigtas Rusijos Federacijos Federalinis susirinkimas (Федеральное Собрание Российской Федерации) ir jo žemieji rūmai – Valstybės Dūma. Šalies parlamentą sudaro žemieji ir aukštieji parlamento rūmai – Valstybės Dūma bei Federacijos Taryba. Nuo 1994 m. įvyko ketveri rinkimai į Valstybės dūmą.
Valstybės Dūmą sudaro 445 deputatai, renkami 4 metams.
Pagal Rusijos įstatymus, Dūma priima įstatymus ir ratifikuoja sutartis, kurios sudaromos valstybės vardu. Įstatymų projektus gali siūlyti Prezidentas, Vyriausybė, Dūmos frakcija ar jos narių grupė. Įstatymo priėmimo procesas baigiamas, kai jam pritaria šalies Aukštieji parlamentos rūmai – Federacijos Taryba bei pasirašo valstybės vadovas – Prezidentas.
[taisyti] Pirmininkai
- 1994 - 1996 m. Ivanas Rybkinas,
- 1996 - 2003 m. Genadijus Selezniovas,
- 2003 m. - Borisas Gryzlovas.
