Peru

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peru, oficialiai Peru Respublika (isp.: Perú arba República del Perú; kečujų k.: Piruw) yra valstybė Pietų Amerikoje, kuri ribojasi su Ekvadoru ir Kolumbija šiaurėje, su Brazilija - rytuose, su Bolivija - pietryčiuose ir su Čile - pietuose. Vakaruose Peru pakrantes skalauja Ramusis vandenynas.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Gyventojai 7 Kultūra 8 Kita Informacija

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Peru istorija

Apie 17 500 m. pr. m. e. pirmieji gyventojai pasirodė Peru teritorijoje. Tai įvyko praėjus keliams amžiams po to, kai gyventojai iš Azijos persikėlė į Ameriką per Beringo sąsiaurį. Seniausi radiniai Peru teritorijoje randami Piquimachay urve (Ajakučo regionas). Libertado ir Taknos regionuose randama 12 tūkst. metų senumo radinių. Iki paskutiniojo ledynmečio pabaigos Peru gyventojai gyveno gentimis. III tūkst. pr. m. e. susiformavo pirmieji teokratiniai miestai-valstybės. Šiuo laikotarpiu įsigalėjo Caral, Vicus, Virú, Chavín ir Paracas kultūros. Šio periodo pabaigoje virš kitų kultūrų iškilo čavino kultūra, kuri darė didelę įtaką aplinkinėms valstybėms. Čavinai užgožė naujai susiformavusias Mochica, Lima, Nazca, Wari ir Tiwanaku kultūras. Tačiau laikui bėgant iškilo inkų kultūra, kuri XV a. turėjo galingą imperiją. Inkų imperija užkariavo Andus nuo Maulės iki Ankasmajo upių ir nusidriekė 3 mln. km³ teritorijoje. Inkų sostinė buvo aukštai kalnuose iškilęs Kusko miestas. O inkų kultūros architektūros šedevrai, tokie kaip Maču Pikču išlikę iki pat šių dienų. XVI a. Fransisko Pisaro vadovaujami ispanų konkistadorai užkariavo Inkų imperiją ir įkurė Peru Vicekaralystę, kuri tęsėsi nuo dabartinės Panamos iki Argentinos. Konkistadorai Peru rado išsvajotų turtų: aukso, sidabro, įvairių metalų. 1535 m. ispanai įkūrė sostinę sau palankėsnėse gamtinėse sąlygose - prie jūros. Sostinė, pavadinta Lima, tapo vienu svarbiausių Pietų Amerikos centrų. 1551 m. Limoje įkurtas pirmasis Pietų Amerikoje Universidad de San Marcos universitetas. Savo gyvavimo laikotarpiu Peru Vicekaralystė buvo visos Ispanijos pasididžiavimas. Tačiau 1821 m. į Peru įsiveržė Chosė de San Martino vadovaujama armija, kuri nuvertė vicekaralių ir paskelbė Peru nepriklausomybę. 1824 m. Simono Bolivaro pajėgos galutinai panaikino ispanų valdžią šalyje. Pirmaisiais valstybės gyvavimo metais dėl valdžios grūmėsi kaudilijai ir juos palaikantys kariai. 1836 - 1839 m. suformuota Peru-Bolivijos konfederacija. Tačiau po pralaimėjimo Čilei konfederacija suskilo, o Peru valdžioje niekas ilgesniam laikui neįsitvirtino. 1879 m. Čilė paskelbė Ramiojo vandenyno karą, kurio metu ne kartą susidūrė abiejų šalių tiek sausumos, tiek jūrinės pajėgos. Šalyje kilo ekonominė krizė, o į valdžią atėjo komunistinės, teroristinės organizacijos (Sendero Luminoso, Túpac Amaru). XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje Alano Garsijos (Alan García Pérez) valdoma Peru pakliuvo į gilią ekonominę krizę. Griebęsis drastiškų reformų, prezidentas sukėlė teroristinių organizacijų pasipriešinimą ir 1992 m. į valdžią atėjo japonų kilmės prezidentas Alberto Fujimori. 2001 m. Peru įsitvirtino demokratiškas Alejandro Toledo valdymas. Dėl prezidento korupcijos skandalo, privatizacijos sukeltų ekonominių problemų ir atgimstančio Švytinčio kelio partizaninio judėjimo 2006 m. į valdžią sugrįžo Alanas Garsija.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Peru politinė sistema

Peru - prezidentinė, unitarinė, decentralizuota respublika. Veikia pagal 1993 m. spalio 31 d. ratifikuotą konstituciją. Pagal ją, valdžia suskirstyta į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisminę.

Vykdomoji valdžia skirstoma į 3 lygmenis:

• Valstybinė, kurią sudaro Respublikos Prezidentas, renkamas 5 metų kandencijai ir Ministrų Taryba, skiriama prezidento.
• Regioninė, kurią sudaro regionų gubernatoriai.
• Vietinė, kurią saudaro savivaldybių merai.

Įstatymų leidžiamajai valdžiai atstovauja vienų rūmų Respublikos Kongresas, kurį sudaro 120 narių, renkamų 5 metų kadencijai. Be to, nepriklausomai veikia Konstitucinis Tribunolas.

Teisminę valdžią sudaro Aukščiausiasis Teismas, aukštesnieji teismai, pirmos instancijos teismai ir vietiniai teismai.

Peru Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 09 07.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Peru regionai

Peru teritorija padalinta į 25 regionus (isp. regiones), 180 provincijų ir 1747 apygardas. Limos provincija nepriklauso nei vienam regionui ir turi atskirą statusą. Iki 2002 m. Peru buvo padalinta į 24 regionus, kadangi Kaljao turėjo konstitucinės provincijos statusą.

Dabartiniai Peru regionai yra šie:

Amazonas Ancash Apurímac Arequipa Ayacucho Cajamarca Callao (Konstitucinė Provincija) Cusco Huancavelica

Huánuco Ica Junín La Libertad Lambayeque Lima Loreto Madre de Dios

Moquegua Pasco Piura Puno San Martín Tacna Tumbes Ucayali

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Peru geografija

Peru yra trys visiškai skirtingos klimato zonos: Costa (pakrantė), Siera (Andai), Selva (tropiniai miškai).

Costa yra įtakojama Humbolto srovės ir jai būdingas sausas, dykumos tipo klimatas.

Peru pietuose, šalia Čilės sienos, prasideda sausiausia pasaulio dykuma - Atakamos dykuma. Nuo čia iki pat Limos, kuri yra maždaug Peru pakrantės viduryje, lyja labai retai.

Į šiaurę nuo Limos žemės kokybė ir lietaus kiekis didėja, todėl čia įmanoma žemdirbystė ne tik upių deltose. Temperatūra svyruoja nuo 12 °C žiemą iki 35 °C vasarą.

Iškart už pakrantės prasideda Sierra. Šiame regione kai kurie kalnai iškyla daugiau nei 6000 metrų virš jūros lygio. Aukščiausias Peru taškas Anduose esantis Huascaran kalnas, kurio aukštis 6768m virš jūros lygio. Tarp kalnų grandinių yra aukšta plynė Altiplano. Čia yra Titikaka ežeras 3800 m aukštyje, pusiau Peru ir Bolivijoje. Titikakos ežeras didžiausias visoje Peru. Peru valstybei priklausanti ežero dalis yra 8340 km² ploto. 3300 m aukštyje vidutinė metinė temperatūra yra apie 16 °C. Didesni šio regiono miestai yra Huarasas (Huaraz) ir Kuskas (Cuzco). Šalia Kusko yra ir legendinis inkų miestas Maču Pikču. Už Andų prasideda tropinių miškų regionas Selva. Metinė vidutinė temperatūra ten siekia 26 °C, o metinis kritulių kiekis 3800 mm/m². Čia prasideda Amazonė, kuri teka Brazilijos link. Vienintelis didesnis ir turizmui svarbus miestas šiame regione yra Ikitosas (Iquitos). Iš Limos jis pasiekiamas tik lėktuvu arba laivu.

Miestai:

• Lima - 6 100 000 gyv.,
• Truchiljas (Trujillo) - 650 000 gyv.,
• Arekipa (Arequipa) - 621 000 gyv.,
• Kaljao (Callao) - 572 000 gyv., Limos priemiestis,
• Čiklajas (Chiclayo) - 410 000 gyv.,
• Piura - 340 000 gyv.,
• Ikitosas (Iquitos) - 300 000 gyv.,
• Kuskas (Cuzco) - 300 000 gyv.,
• Huankajas (Huancayo) - 300 000 gyv.

Svarbiausi uostai: Callao, Chimbote, Mollendo, Ilo.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Peru ekonomika

Svarbiausios eksporto prekės yra žuvies produktai, auksas ir kiti metalai, nafta, kava, medvilnė, cukrus.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Peru demografija

Religija: katalikai 92.5%, protestantai 5.5%, animistai 2%.

Raštingumas: 87%

Pagrindinė kalba - ispanų, kečua [abi ofic.], aimarų (aymará).

Miestuose gyvena 72% gyventojų, tankumas 19 žm/km², vidutinė gyvenimo trukmė 70 metų (moterų 72, vyrų 68).

Etninės/rasinės grupės: kečua 45%, metisai 32%, baltieji 15%, aimarai 5.4%, kiti 2.6%.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Peru kultūra

Peru kultūra susiformavo veikiant, iš vienos pusės, ispanų užkariautojams ir jų atnešto katalikų tikėjimo, iš kitos pusės, ypatingai kaimiškose vietovėse, išliko daug tradicijų, kurios siekia dar inkų ir kitas kultūras, egzistavusias dar prieš u~kariaujant ispanams.

Apie 85 proc. Peru gyventojų yra katalikai (prievartinės užkariautojų misionieriškos veiklos rezultatas), tačiau didelė dalis senųjų tradicijų išliko ir katalikiškuose ritualuose. Paskutiniu metu didelę sėkmę turi evangelikų sektos.

Kultūrinis gyvenimas susitelkęs keliuose didžiuosiuose miestuose. Vien tik Limoje gyvena apie trečdalį šalies gyventojų. Ši tendencija turi ir didelių socialinių pasekmių: skurdas ir nusikalstamumas Limoje tiesiog krenta į akis. Limoje galima gėrėtis daugeliu kolonijinio stiliaus prašmatnių pastatų.

[taisyti] Kita Informacija

• Peru ryšiai
• Peru transportas
• Peru karinės pajėgos
• Peru tarptautiniai santykiai
• Peru šventės

---

Šalių sąrašas | Amerika

Šiaurės Amerika

JAV, Kanada, Meksika Kiti politiniai vienetai: Bermuda, Grenlandija, Sen Pjeras ir Mikelonas

Centrinė Amerika

Pietų Amerika

Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Ekvadoras, Gajana, Kolumbija, Paragvajus, Peru, Surinamas, Urugvajus, Venesuela Kiti politiniai vienetai: Falklando (Malvinų) salos, Prancūzų Gviana