Maču Pikču
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maču Pikču (keč. Machu Picchu) - inkų XV - XVI a. tvirtovės griuvėsiai Peru, Maču Pikču kalno šlaite, 2350 m aukštyje virš jūros lygio, prie Urubambos upės, 70 km į šiaurę nuo Kusko.
Maču Pikču (pažodžiui "senoji viršukalnė") dar vadinamas prarastuoju inkų miestu. Jis buvo atrastas 1911 m. Jame buvo rasta šventyklų komplekso, diduomenės pastatų, gyvenamųjų namų, sandėlių, gynybinių sienų iš aptašytų akmens blokų, vandens surinkimo įrenginių, kanalų, akmeninių laiptų, kelių, išklotų akmeninėmis plytomis, šlaituose išdėstytų terasų liekanų.
Miestas apytikriai buvo įkurtas 1440 m. ir gyvavo iki 1532 m., kuomet į inkų gyvenamą teritoriją įsiveržė ispanų konkistadorai. Tačiau konkistadorai miesto nenukariavo ir nesugriovė. 1532 m. visi Maču Pikču gyventojai paslaptingai išnyko.
Dėl Maču Pikču likimo ir šiais laikais išliko daug neatsakytų klausimų: kodėl inkai pastatė miestą taip aukštai jūros lygio? Kodėl jis taip toli nutolęs nuo valstybės centro? Mes iki šių dienų nežinome nei gyvenusių gyventojų skaičiaus, nei tikrojo miesto pavadinimo.
[taisyti] Nuorodos
- Maču Pikču (anglų ir ispanų k.)
- Virtuali kelionė po Maču Pikču (anglų, ispanų ir prancūzų k.)
- Sveiki atvykę į Maču Pikču (anglų k.)
- Maču Pikču Nacionalinės Geografijos internetinėje svetainėje (anglų k.)
