Peru-Bolivijos konfederacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||
 |
|||
| Sostinė | Takna | ||
| Konfederacijos įkūrimo data | 1836 | ||
| Konfederacijos anuliavimas | 1839 | ||
| Šalys | Peru-Bolivija | ||
Peru-Bolivijos konfederacija buvo trumpai gyvavusi konfederacija tarp šių Pietų Amerikos valstybių 1836 – 1839 m. Šiuo laikotarpiu valstybės vadovu, dar vadinamu Aukščiausiuoju Protektoriumi buvo tuometinis Bolivijos prezidentas, Maršalas Andrė de Santa Kruzas (Andrés de Santa Cruz). Jis 1827 m. buvo Peru prezidentas, o 1829 – 1839 m. – Bolivijos prezidentas.
Konfederacija buvo laisva sąjunga tarp Peru valstijų (tuo metu šalis buvo skiriama į Šiaurės Peru respubliką ir Pietų Peru respubliką, kurios turėjo vieną sostinę – Takną) ir Bolivijos.
Konfederacija suskilo po pralaimėjimo Čilei, o Peru valdžioje niekas ilgesniam laikui neįsitvirtino.
[taisyti] Konfederacijos struktūra
Kiekvienai konfederacijos valstijai nuo 1837 m. iki konfederacijos anuliavimo vadovavo savas prezidentas, tačiau jis paklūsdavo aukštesniam pagal rangą, Maršalui Andrė de Santa Kruzui (Andrés de Santa Cruz).
- Bolivija
- Prezidentas: Generolas Chosė Migelis de Velaskas (José Miguel de Velasco)
- Šiaurės Peru
- Prezidentas: Generolas Luisas Orbegosas (Luis Orbegoso) (1837 m. rugpjūčio 21 d. - 1838 m. liepos 30 d.)
- Prezidentas: Generolas Chosė de la Riva Agujeras (José de la Riva Agüero) (1838 m. rugpjūčio 1 d. - 1839 m. sausio 24 d.)
- Pietų Peru
- Prezidentas: Generolas Ramonas Herera Rodadas (Ramón Herrera Rodado) (1837 m. rugsėjo 17 d. - 1838 m. spalio 12 d.)
- Prezidentas: Chuanas Pio de Tristanas Moskosas (Juan Pío de Tristán y Moscoso) (1838 m. spalio 12 d. - 1839 m. vasario 23 d.)
