Pietų vandenynas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pietų vandenynas - ketvirtas pagal dydį pasaulio vandenynas. Beveik visame plote jo gylis yra 4000 - 5000 m, plotas 20 mln. km², maksimalus gylis 7235 m, dugną sudaro kelios dubumos, atskiros povandeniniais kalnagūbriais. Antarktidos šelfas neįprastai gilus, nes visą Antarktidą slegia ledo masė, stumanti ją žemyn. Srovių tekėjimas Pietų vandenyne yra sudėtingas. Netoli Antarktidos susidaro labai druskingas šaltas vanduo, kai po šelfiniais ledynais užšalant jūros vandeniui iš jo išstumiamos druskos. Šis šaltas druskingas vanduo nugrimzta, po to gelmėse teka į šiaurę. Toliau nuo Antarktidos šaltas bet mažiau druskingas paviršinis vanduo teka šiaurės link. Šis galiausiai nusileidžia iki 2000-3000 m. gylio ir teka aplink visą Antarktidą tarp 50º p. platumos ir 60º p. platumos. Šalto vandens masės grimstančios ir tekančios šiaurės kryptimi, susilieja su antarktiniais vandenimis.
Didžiausią pasaulyje vandenynų srovių sistemą - Vakarų Vėjų srovę - sukelia vakarų vėjai, kurie nuolat stumia vandenį į rytus. Žiemą didžioji Pietų vandenyno dalis užšąla ir bendras jūrinio ledo plotas aplink Antarktidą padidėja 7-8 kartus. Šiame vandenyne pučia stipriausi vidutiniai vėjai nei bet kur kitur Žemėje. Dėl smarkių vėjų, didelių bangų ir ledo čia pavojinga plaukioti laivams. Apvelingo zonoje gausu planktono, kuris yra sudėtingos mitybos grandinės pagrindinė dalis. Svarbiausi planktoniniai organizmai mitybos grandinėje yra kriliai - vežiagyviai, kurie minta fitoplanktonu ir jūrinio ledo dumbliais ir savo ruožtu teikia maistą žuvims, banginiams, ruoniams ir paukščiams. Daugiausia gaudomi - krilis ir dugne gyvenančios žuvys - ilčiadančiai.
Pakraščio jūros:
| Pasaulio vandenynai |
| Antarkties (Pietų) vandenynas | Arkties vandenynas | Atlanto vandenynas | Indijos vandenynas | Ramusis vandenynas | Pietų vandenynas |
