Jūra (geografija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jūra - didelis sūraus vandens telkinys, turintis sąlytį su vandenynu arba didelis sūrus ežeras.
Vandens telkinių pavadinimas jūra yra sąlyginis, kadangi kai kurie ežerai (pvz., Negyvoji jūra) ar įlankos (pvz., Azovo jūra) vadinami jūromis, nors yra didesnių už juos, vadinamų ežerais (Tanganika) ar įlankomis (Gvinėjos įlanka). Kartais jūros terminas vartojamas kaip vandenyno sinonimas („už jūrų marių“).
Turinys |
[taisyti] Pasaulio jūros pagal vandenynus
[taisyti] Ramusis vandenynas
- Arafūros jūra
- Bandos jūra
- Beringo jūra
- Celebeso jūra
- Filipinų jūra
- Floreso jūra
- Geltonoji jūra
- Japonijos jūra
- Koralų jūra
- Korteso jūra
- Ochotsko jūra
- Pietų Kinijos jūra
- Rytų Kinijos jūra
- Sulu jūra
- Tasmano jūra
- Timoro jūra
[taisyti] Atlanto vandenynas
- Airijos jūra
- Baltijos jūra
- Karibų jūra
- Keltų jūra
- Norvegijos jūra
- Sargaso jūra
- Šiaurės jūra
- Viduržemio jūra
[taisyti] Indijos vandenynas
- Arabijos jūra
- Javos jūra
- Omano jūra
- Raudonoji jūra
[taisyti] Arkties vandenynas
- Baltoji jūra
- Barenco jūra
- Boforto jūra
- Čiukčių jūra
- Grenlandijos jūra
- Karos jūra
- Laptevų jūra
- Rytų Sibiro jūra
[taisyti] Jūros prie Antarktidos
[taisyti] Uždarosios jūros (ežerai)
[taisyti] Kodėl jūra sūri?
Vandenynuose gausu mineralų, kuriuos išplautus iš sausumos uolienų, atplukdo upės. Daugiausiai esti chloro ir natrio - susijungę jie sudaro druską (natrio chloridas). Vidutinis vandenynų druskingumas - 35 g/l, tai reiškia, kad 1 litre vandenynų vandens telkinio, esti 35 gramai įvairių druskų. Sūriausio pasaulio vandens telkinio, Negyvosios jūros, druskingumas - 320 g/l.
