Mokslas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mokslas yra sistematinis procesas kurio tikslas yra įgyti daugiau žinių ir gilesnį supratimą.

Įvertinamas tam tikros srities empirinis pažinimas arba dėsningumai (įvykiai, kurie kartojasi arba gali būti atkartoti esant tam tikrom aplinkybėm), paremtas konkuruojančių hipotezių sudarymu ir atmetimu tų, kurios prieštarauja stebėjimams. Todėl tyrinėjimo sąlygos ir eiga turi būti dokumentuojama. Gauti rezultatai yra apibendrinami formuluojant teoriją. Mokslo istorijoje nereti atvejai, kuomet tuos pačius duomenis skirtingai aiškina dvi ar daugiau skirtingų teorijų, tačiau ilgainiui neteisingas alternatyvas paprastai paneigia vėlesni tyrimai.

Mokslo objektu gali būti daugelis gamtos ir visuomenės gyvenimo objektų bei reiškinių. Tik nedaugelio sričių (tarkim, Dievo buvimo klausimo) kai kurie (ne visi) šaltiniai nepriskiria prie galimų mokslo tyrimų temų.

Mokslui būdinga savita kalba ir stilius nusistovėjo per šimtmečius (daug graikų ir lotynų kalbų žodžių kilmės terminų).

Mokslas apima tyrimą, atitinkamą jo rezultatų pateikimą mokslinėse publikacijose ir bendrai pripažintų žinių apibendrinimą vadovėliuose ir šių žinių perdavimą studentams ir mokiniams.

Turinys

1 Klasifikacija
2 Moksliškumo kriterijai
- 2.1 Mokslininko etikos pažeidimai
3 Moksliniai modeliai, metodai, teorijos ir dėsniai
4 Mokslo filosofija
5 Mokslo vietos ir renginiai
6 Mokslinės organizacijos
7 Mokslo sritys
8 Dar žiūrėk
9 Išorinės nuorodos

[taisyti] Klasifikacija

Mokslas skirstomas pagal skirtinguos kriterijus. Pagal tyrimo objektą ES mokslo politikoje nusistovėjusi tokia klasifikacija

Fiziniai mokslai
Biomedicinos mokslai
Technikos mokslai
Socialiniai mokslai
Humanitariniai mokslai

su daugybe smulkių subkategorijų.

Kitaip skirstoma pagal taikomumą

Fundamentalusis (kitaip - grynasis, kuriant tik naujas žinias) ir taikomasis (teorijas pritaikantis žmonijos poreikiams)

Klasifikavimas pagal prognozavimo galimybę plačiai paplitę anglų kalboje, čia laikoma mokslu (angl. science) tik tuos kryptis, kur gauti rezultatai leidžia kurti prognozuojančas teorijas. Tai negalioja, pvz., istorijai, kuri nagrinėja vienkartiniuos įvykius. Humanitariniai mokslai nelaikomi mokslu, anglų kalboje taikoma sąvoka humanities arba arts and humanities.

Panaši mintis slypi klasifikacijoje Tikslieji mokslai priešpastomi humanitariniams ir kartais socialiniams. Nors čia daugiau demėsio skiriama metodikai – matematikos vartojimui.

Mokslas yra svarbi kultūros dalis. Kartais teigiama, kad mokslas sekularizuotoje kultūroje perima religijos funkciją, bent iš dalies.

[taisyti] Moksliškumo kriterijai

Mokslas yra nedogmatiškas - jo rezultatai iš anksto nežinomi ir iš esmės neplanuojami. Rezultatai turi būti atkartojami.
Moksliniai rezultai skelbiami publikacijose, sąlygos ir aksiomos turi būti dokumentuoti. Pateikiami visi naudoti šaltiniai, įskaitant žodžiu ar raštu suteiktas nuorodas, jei jos esminės.

[taisyti] Mokslininko etikos pažeidimai

Mokslinėje sistemoje kartkartėmis pasireiškia ir neigiamos tendencijos, bloginančios mokslinių tyrimų kokybę bei menkinančios gautų išvadų patikimumą. Labiausiai paplitę mokslininko etikos pažeidimai yra:

[taisyti] Duomenų falsifikavimas

Palyginus su daugeliu kitų profesijų, mokslininkas (taip pat ir doktorantas) turi daugiau galimybių klastoti savo darbo rezultaltus. Efektyvi priemonė prieš falsifikavimą yra reikalavimas straipsniuose atskleisti visą informaciją, reikalingą bandymui pakartoti. Jei kitos laboratorijos nesugeba gauti panašių rezultatų, paprastai iškyla įtarimų. Jei falsifikacija įrodoma, ją paskelbę (kai kada ir kiti) moksliniai žurnalai paprastai vėliau nebespausdina tokio mokslininko darbų.

[taisyti] Šališkumas

Ypač biomedicinos moksle pasitaikė atvejų, kai skelbiami rezultai užtaria tam tikra nuomonę pvz., apie vaistą ar cigarečių poveikį. Dažnai mokslininkai yra finansiškai suinteresuoti, dirbant gamintojo firmoje, pasirašę konsultavimo sutartį ar pan. Todėl biomedicinos srities žurnalai iš savo autorių reikalauja, rašyti pasiaiškinimą dėl konkuruojančių interesų. Praeityje pasitaikydavo, jog tam tikri rezultatai buvo reikalingi įvairioms ideologijoms (fanatizmui, fašizmui, stalinizmui) pateisinti. Nors net ir tuomet buvo išdrįsusių pasipriešinti mokslininkų (Nikolajus Vavilovas, Džordanas Bruno ir pan), visgi paprastai tokiais laikais būdavo paskelbiama daug vyraujančiai ideologijai reikalingas išvadas pateikiančių darbų.

[taisyti] Nepagrįstos išvados

Nepagrįstas išvadas paprastai skatina išankstinis nusistatymas norint paremti kokią teoriją ar prielaidą. Rėmimasis anksčiau paskelbtais moksliniais darbais nėra klaida, nes tokiuose darbuose pateikiamas ir gautų išvadų pagrindimas. Tačiau ne klaida ir bandyti ankstesnių autorių gautus rezultatus paaiškinti kitaip. Rėmimasis nežinomo turinio darbu (tarkim, radus apie jį nuorodą kitame straipsnyje) paprastai laikomas etikos pažeidimu.

[taisyti] Asmeniškumas vertinant mokslinius darbus

Siekiant darbų įvertinimo neutralumo, darbai skelbiami recenzuojamuose mokslo žurnaluose, kur jie prieš tai vertinamai dviejų arba trijų nepriklausomų ekspertų. Idealus recenzavimas (angl. peer review) vyksta, jei nei autorius nežino kas recenzentai, nei recenzentai kas autorius (angl. double-blind). Jei šalis pernelyg maža ir nepriklausomų recenzentų rasti nepavyksta, darbus stengiamasi skelbti už valstybės ribų (net jei mokslo lygis ten ir ne aukštesnis).

Asmeniškumas taip pat gali pasireikšti ir renkant kandidatą mokslininko pareigoms užimti. Šiuo atveju neutralumo siekiama skelbiant atvirus konkursus atsakingoms pareigoms užimti.

[taisyti] Moksliniai modeliai, metodai, teorijos ir dėsniai

Pagrindinis straipsnis: mokslinis metodas

[taisyti] Mokslo filosofija

Pagrindinis straipsnis: mokslo filosofija

[taisyti] Mokslo vietos ir renginiai

Mokslas gali būti praktikuojamas visur. Kai kuriose specialybėse tyrinėjimui reikalinga brangi įranga. Tokia įranga yra universitetuose, institutuose, laboratorijose, kai kada ji yra unikali ir tik tarptautinio bendradarbiavimo dėka įsteigta, pvz., CERN, ISS. Šalia viėšųjų mokslinių įstaigų, mokslinius tyrinėjimus, net fundamentinius atlieka, įmonių laboratorijos, pvz., IBM, kur dirbo itin daug fizikos Nobelio laureatų. Reikšmingą įnašą sukūrė pavieniai žmonės, dirbę savo lėšomis, smalsumo dėlei – pvz., broliai Humboldt, James George Frazer arba Albert Einstein, kuris buvo, kai parašė 1905 reikšmingiausius darbus tik trečios klasės patentų tarnybos pareigūnas ir neturėjo jokio mokslininko etato. Svarbūs renginiai yra konferencijos, stažuotės, seminarai - užtikrinančios tarptautinį bendradarbiavimą. Mokslas yra iš esmės tarptautinis.