Chemija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Helio atomas

Chemija (graikų kalba: χημεία) - tai mokslas apie cheminius elementus bei jų sudaromų vieninių ir sudėtinių medžiagų struktūrą, savybes ir kitimus, vykstančius cheminių reakcijų metu.

Pagrindinis chemijos uždavinys - suprasti medžiagos prigimtį. Pagrindinis būdas, taikomas šio uždavinio sprendimui - medžiagos skaidymas į paprastesnius komponentus ir naujų medžiagų sintezė. Taip buvo sukurta daug medžiagų, kurių negalima sutikti gamtoje.

Medžiagų sandara tiriama atominiame lygmenyje. Taip pat tiriama dviejų materijos formų - medžiagos ir lauko - tarpusavio ryšys bei vienos formos virtimas kita, skirtingų cheminių elementų atomų sąveika tarpusavyje, susidarant molekulėms bei molekulių tarpusavio sąveika, susidarant viršmolekuliniams kompleksams.

Chemijos pagrindas yra atominė-molekulinė teorija. Pagal šią teoriją visa medžiaga susideda iš labai mažų vienetų, vadinamų atomais. Chemija glaudžiai siejasi su fizika, todėl tarp šių mokslų nėra griežtos ribos.

Fizikinio reiškinio metu vienos medžiagos nevirsta kitomis, o kinta tik jų fizikiniai parametrai (agregatinė būsena, kietumas, klampumas, tankis, elektrinis, šiluminis laidumas ir kt.).

Cheminio reiškinio metu vienos medžiagos virsta kitomis. Cheminiai reiškiniai paprastai vadinami cheminėmis reakcijomis. Pagrindiniai cheminės reakcijos požymiai yra :

šilumos išsiskyrimas arba panaudojimas;
spalvos pakitimas;
dujų išsiskyrimas;
nuosėdų atsiradimas;
kvapo atsiradimas;
šviesos išsiskyrimas.

Reakcijos, kurių metu išsiskiria ir šviesa, ir šiluma, vadinamos degimo reakcijomis.

Chemikų tyrimai atsako į tokius klausimus kaip, pavyzdžiui: kodėl ir kaip geležis rūdija; kodėl druskos tirpalas praleidžia elektros srovę, o cukraus - ne; kodėl vieni cheminiai virsmai vyksta greitai, o kiti - ne ir pan.

Chemijos gamyklose nafta, anglis, rūda, vanduo, oras (deguonis, azotas) virsta skalbimo priemonėmis (muilas), dažais, plastikais, vaistais, trąšomis ir kt.

[taisyti] Chemijos šakos

Pagrindinės chemijos disciplinos yra:

analizinė chemija - seniausia chemijos šaka, kurios tikslas suskaidyti medžiagas į sudėtines dalis ir jas analizuoti. Pastaruoju metu dažniau vartojamas terminas cheminė analizė - tai įvairūs fizikocheminiai būdai, leidžiantys ištirti medžiagos sandarą ar kelių medžiagų mišinio sudėtį (pvz., chromatografija, elektrocheminiai analizės metodai ir t.t.);
bendroji chemija - nagrinėja bendrus cheminių procesų dėsningumus;
fizikinė chemija - remiasi šiuolaikine fizika, aprašant įvairias chemines sistemas. Į šią discipliną įeina termochemija, elektrochemija, cheminė kinetika ir pusiausvyra;
neorganinė chemija - tiria įvairių cheminių elementų junginius, išskyrus tuos, kurie priskiriami organiniams junginiams;
organinė chemija - nagrinėja anglies ir vandenilio junginius, kurie gali sudaryti ilgas grandines (linijines ir išsišakojusias) ar žiedus bei prisijungti kitus atomus ar jų grupes. Tokių junginų yra milijonai. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 12 mln. cheminių junginių, iš kurių neorganinių junginių yra tik daugiau nei 100 tūkstančių;
polimerų chemija - tyrinėja stambiamolekulinių junginių sandarą, savybes, kitimus bei panaudojimo sritis;
koloidų chemija - nagrinėja dispersinių sistemų fizikocheminius dėsningumus;
biochemija - tyrinėja sudėtingą gyvųjų organizmų sandarą bei funkcionavimą. Ji glaudžiai susijusi su biofizika bei yra molekulinės biologijos pagrindas.

Kitos chemijos disciplinos:

geochemija - tyrinėja cheminius procesus, vykstančius Žemės plutoje - mineralų, uolienų, naftos susidarymo procesus. Ji glaudžiai susijusi su organine chemija, biochemija, fizika, fizikine chemija;
radiochemija - nagrinėja spinduliavimo poveikį medžiagai bei radioktyviuosius izotopus;
agrochemija - tyrinėja cheminius derlingumo pagerinimo būdus;
farmacinė chemija - tyrinėja vaistinių medžiagų sandarą bei kitimus;
imunochemija - tyrinėja imuninių reakcijų cheminius, molekulinius pagrindus;
kvantinė chemija - tyrinėja medžiagų sandarą, remdamasi kvantinės mechanikos principais;
cheminė technologija - tyrinėja cheminių procesų įdiegimą ir optimizavimą pramoniniams tikslams;
buitinė chemija - panaudoja įvairių chemijos disciplinų žinias kasdieninių žmogaus poreikių tenkinimui.