Galaktika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Galaktika (gr. galaktikos - pieniškas, pieninis) yra didžiulė, gravitacija susieta, žvaigždžių, dujų ir kitų materijų sistema. Laikoma, kad galaktikose būna nuo 10 milijonų iki trilijono žvaigždžių, besisukančių aplink galaktikos gravitacinį centrą. Astronomai nustatė, kad kosmose yra iki 100 milijardų - įvarių formų ir dydžių galaktikų, susitelkusių į spiečius.
Turinys |
[taisyti] Tipai
Astronomai klasifikuoja galaktikas keliais būdais, tačiau dažniausiai pagal formą. Daugiau kaip pusė žinomų galaktikų yra elipsinės, tai yra sferinės arba ovalios formos. kiti dažni tipai - spiralinės (kaip ir mūsų gimtoji galaktika) ir skersinės spiralinės galaktikos, per kurių centrą eina medžiagos skersė. Ketvirtam tipui, vadinamam netaisyklingosiomis galaktikomis, priskiriamos tos, kurios netinka nė vienam iš minėtų tipų. Netaisyklingosios galaktikos formos neturi, tačiau turi labai daug dujų ir dulkių (žymiausios netaisyklingosios galaktikos yra Didysis Magelano Debesis ir Mažasis Magelano Debesis). Spiralinės ir skersinės spiralinės galaktikos toliau skirstomos į keturias grupes pagal centro dydį ir vijų susisukimo aplink centrą glaudumą. Elipsinės galaktikos dalijamos i aštuonius potipius nuo E0 iki E7. E0 galaktikos beveik rutulio formos, o E7 galaktikos panašios į suplotą ovalą.
[taisyti] Aktyviosios galaktikos
Nedaugelis galaktikų turi švytinčius branduolius, kurie spinduliuoja į kosmosą energiją ir medžiagą. Jos vadinamos aktyviosiomis galaktikomis ir būna įvairių tipų, kaip antai: radio galaktikos, kvazarai, Seiferio galaktikos. Kvazarai - vieni iš galingiausių objektų Vistaoje ir labiausiai nutolę nuo Žemės. Astronomai mano, kad aktyviosios galaktikos centre glūdi milžiniška juodoji skylė. Į ją įsiurbiamos dujos, manoma, kad įsiurbiama net šviesa. Artimiausias kvazaras yra PKS 2349-01 už 1,5 milijardo šviesmečių.
[taisyti] Galaktikų spiečiai
Galaktikos susitelkusios į didesnes grupes, vadinamas spiečiais, kuriems neleidžia išsisklaidyti traukos jėga. Mūsų galaktika, Paukščių Takas, yra antra pagal dydį (Paukščių Take yra apie 200 milijardų žvaigždžių) iš mažiausiai 30 galaktikų, sudarančių spiečių, kuris vadinamas Vietine grupe; jį galima pavaizduoti kaip 5 milijonų šviesmečių skersmens rutulį. Kai kurios Vietinei grupei priklausančios galaktikos: Andromeda (didžiausia), Trikampis (trečias pagal dydį), Žuvys. Tolimiausias grupės narys - Liūto A galaktika. Dažniausias šios grupės galaktikų tipas - bent 15 nykštukinių galaktikų.
[taisyti] Superspiečius
Vietinė grupė, nors ir didelė, tėra atoki ir menka dalis stambaus galaktikų telkinio, vadinamo Berenikės Garbanų - Mergelės superspiečiumi. Superspiečiui, be Vietinės grupės, priklauso dar dešimt kitų galaktikinių ūkų. Superspiečiaus skersmuo - apie 100 milijonų šviesmečių. Jo centre driekiasi Mergelės spiečius. Superspiečius - žavus apie 2000 galaktikų telkinys. Jis kartais vadinamas „galaktikų zoologijos sodu“, nes jam priklauso visų pagrindinių tipų galaktikos.Superspiečių stebėti nesunku, nes jis netoli Žemės, o galaktikos ryškiai spindi ir tvarkingai išsidėsčiusios erdvėje.
[taisyti] Įdomybės
- Didžiausia užfiksuota galaktika yra Malino 1. Manoma, kad ji bent 1000 kartų didesnė už Paukščių Taką.
- Manoma, kad Visatoje dažniausios nykštukinės elipsinės galaktikos.
- Andromedos galaktika Vietinėje grupėje - tolimiausias plika akimi matomas objektas.
