Zimbabvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Zimbabvės Respublika (Zimbabvė) - valstybė Pietų Afrikoje, tarp Zambezės ir Limpopo upių. Ribojasi su Pietų Afrikos Respublika pietuose, Botsvana vakaruose, Zambija šiaurėje ir Mozambiku rytuose.

Republic of Zimbabwe


(Detaliau)	(Detaliau)

mašonų, anglų

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Robertas Mugabė (Robert Mugabe)

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

390 580 km² (59)
1%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

12 236 805 (67)
31,33 žm./km² (138)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2005 (progn.)
24,99 mlrd. $ (102)
2 100 $ (139)

Valiuta

Zimbabvės doleris (Z$)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +2
nėra

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

Rodezijos pilietinis karas
1965 lapkričio 11
1980 balandžio 17

Valstybinis himnas

Zimbabvės himnas

Interneto kodas

.zw

Šalies tel. kodas

263

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės istorija

Anksčiau šioje vietoje buvo anglų kolonija Pietų Rodezija (Šiaurės Rodezija buvo dabartinė Zambija), tuo metu ir nusistovėjo esamos sienos. 1965 m. vietinis lyderis Janas Smitas paskelbė apie planus atsiskirti nuo Britų imperijos, vėliau buvo paskelbta nepriklausomybės deklaracija ir valstybė tapo Rodezija, nepriklausoma šalimi. Šios nepriklausomybės britai nepripažino, motyvuodami tuo, kad joje pagrindinę politinę galią turėjo mažumą sudarantys britų kilmės baltieji (vadinamieji rodeziečiai), o ne daugumą sudarantys negrai; tik rodeziečiai turėjo ir balso teisę. Todėl pradžioje siekęs, kad Rodezija būtų parlamentinė monarchija Britų sandraugoje su Britanijos karaliene kaip valstybės galva, Janas Smitas ėmė tolti nuo šios idėjos, paskyrė „valstybę administruojantį pareigūną“ valstybės vadovu, o vėliau jo titulą pervadino prezidentu, šalį 1970 m. paskelbdamas respublika. Rodezijai buvo pritaikytos sankcijos, tačiau ji gaudavo neoficialią paramą iš gretimos Pietų Afrikos Respublikos, kur tuo metu buvo apartheidas, bei Portugalijos, kuri turėjo kolonijų greta (Mozambiko koloniją), ir Rodezijos ekonomika, nepaisant sankcijų, augo (iki 10% per metus, infliacija buvo apie 3%). Tačiau 1975 m. po revoliucijos Portugalijoje ten į valdžią atėję kairieji paleido kolonijas, o Mozambiką ėmė valdyti komunistinis FRELIMO judėjimas. Pastarasis leido savo teritorija pasinaudoti prieš Rodezijos valdžią kovojantiems komunistams negrams, ypač Roberto Mugabės vadovaujamam judėjimui. 1979 m. valdžia sėdo prie derybų stalo su negrų opozicija, tačiau tik su nuosaikesnėmis jėgomis. Buvo pasiektas susitarimas, kuriuo Rodezijos valdžia buvo perduota daugumoje esantiems negrams, pastariesiems suteikta balso teisė, o valstybė tapo žinoma kaip Zimbabvė-Rodezija, buvo patvirtinta nauja vėliava ir kita simbolika. Tačiau britai ir JAV neatšaukė sankcijų, kurias žadėjo atšaukti įtvirtinus nuo rasės nepriklausančią demokratiją, taip suduodami skaudų smūgį naujajai valstybei, nurodydami, kad susitarime turėtų dalyvauti visos Zimbabvės jėgos, įskaitant ir radikaliąsias. Zimbabvės-Rodezijos valdžia vėl sėdo prie derybų stalo 1980 metais, šįsyk dalyvaujant visoms jėgoms. Buvo surengti nauji rinkimai, kuriuos laimėjo R. Mugabės partija, opozicijos apkaltinta rinkimų klastojimu. Valstybę ji pervadino tiesiog Zimbabve ir vėl patvirtino naują vėliavą, šįsyk paremtą partijos spalvomis. Pradžioje prezidentu tapo Kanaanas Banana, o R. Mugabė premjeru; vėliau R. Mugabė tapo prezidentu (1987 m. pabaigoje). Rasinė padėtis Zimbabvėje buvo kiek paprastesnė nei gretimoje Pietų Afrikoje, kadangi Zimbabvėje baltųjų buvo gerokai mažesnė dalis, tad ir jų įtaka buvo mažesnė. Tačiau nemažą dalį žemės valdė baltieji fermeriai. Siekiant tai pakeisti, iš pradžių buvo imtasi santykinai nuosaikios politikos: valstybė, padedama Jungtinės Karalystės, kuri tam skirdavo pinigus, išpirkinėdavo baltųjų žemes ir paskirstydavo jas negrų ūkininkams. Nemažai rodeziečių, tų, kurie nesiejo savo ateities su valstybe, pasinaudojo šia proga ir už gautus pinigus emigravo. Tačiau vėliau politika baltųjų atžvilgiu ėmė radikalėti, 2000 metais radikalių negrų grupė, pasiskelbusi „karo veteranais“, valdžiai toleruojant ėmė eiti į baltųjų fermas ir iš jų išvarinėti šeimininkus, paskelbdami žemes negrų nuosavybe. Pasitaikė ir žmogžudysčių bei išžaginimų. Taip buvo išvaryta dauguma baltųjų (rodeziečių) fermerių, o žemė išdalinta negrams. Šitai sąlygojo ekonominį krachą, kurio pasekoje Zimbabvė iš vienos didžiausių Afrikoje maisto eksportuotojų (ji buvo vadinama „Afrikos duonos maišu“ (breadbasket of Africa)) tapo maisto importuotoja: taip atsitiko dėl to, kad dauguma per tokį masinį žemės perskirstymą žemes gavusių negrų nebuvo fermeriai ir nemokėjo tinkamai įdirbti žemę. Dėl kitų ekonominių pasekmių, žr. skirsnį ekonomika.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės politinė sistema

Šalį valdo prezidentas Robertas Gabrielis Mugabė (Robert Gabriel Mugabe), dažniausiai Vakaruose vadinamas diktatoriumi. Tačiau jo politika vertinama kontraversiškai: vieni, nepaisydami ekonomikos sužlugdymo, jį mato kaip tikrą negrų atstovą, nebijantį pasipriešinti neva tebegajam baltųjų imperializmui, o kiti jį mato kaip vien sau ir savo artimiausiems žmonėms naudos besiekiantį politiką. Labiausiai kritikuojami jo politikos elementai yra žemės reforma (pasak jo kritikų, iš baltųjų atimtas žemes jis išdalino beveik vien savo partijos nariams), įsikišimas į Kongo pilietinį karą nepaisant žlungančios valstybės ekonomikos, neva klastojami rinkimai. Tuo tapru jo šalininkai argumentuoja, kad baltųjų žemės jau buvo kadaise įgytos neva nelegaliai (nes nebuvo atsiklausta vietos negrų leidimo), tad jas atimti esą buvo teisinga, o kad dėl to Zimbabvei pritaikytos sankcijos - tai baltųjų šalių nenoras pripažinti Afrikos valstybių savarankiškumo. Mugabės priešininkai tokius argumentus atmeta teigdami, kad kolonizacijos metu nebuvo šioje vietoje jokių valstybių, o dabartiniai fermeriai jau seniai nebe tie, kurie čia ūkininkauti pradėjo.

2000 metais Mugabė surengė referendumą, kuris turėjo apriboti prezidentų maksimalią valdžią iki dviejų kadencijų, bet tai negaliotų jau buvusioms kadencijoms, taigi Mugabė būtų galėjęs valdyti dar 10 metų. Tačiau žmonės referendume nubalsavo "prieš". Išsyk po to įvykusias akcijas prieš baltuosius kai kas vertina kaip Mugabės kerštą už tai, kad nemažai baltųjų rėmė demokratinę opoziciją, kiti gi vertina tai kaip rasizmo apraišką.

Vienas iš teigiamai vertinamų R. Mugabės valdymo elementų - švietimo vystymas, darant žmonėms prieinamą bent jau pradinį mokslą. Dėl šios priežasties pasak oficialios Zimbabvės statistikos 90% suaugusių gyventojų yra raštingi: o tai didžiausias procentas iš juodosios Afrikos valstybių.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės sritys

Yra aštuonios sritys ir du miestai:

Miestai:

Bulavajus
Hararė

Sritys:

Manikija
Masvingas
Pietų Matabelija
Rytų Mašonija
Šiaurės Matabelija
Vakarų Mašonija
Vidurio Mašonija
Vidurkraštis

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės geografija

Zimbabvė yra pietinėje Afrikoje, vienas iš žinomiausių jos geografinių objektų - Viktorijos kriokliai, esantys pasienyje su Zambija.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės ekonomika

Šalyje yra didžiulė infliacija (valiutos vertė krinta beveik dešimt karų per metus), ekonomika 2004 smuko 8,2%, o Zimbabvės doleris, savo verte 1980 m. buvęs lygus svarui sterlingų, dabar vertas dešimtųjų penso (pensas = 0,01 svaro sterlingų); šalyje ėmė trūkti naftos ir kitų svarbių prekių. Dėl šių priežasčių užsienio šalys kaltino R. Mugabės politiką ir Zimbabvė buvo suspenduota Britų sandraugoje, kas sumažino jos galimybes gauti paramą (pretekstas tam buvo teiginys, kad parama visvien nebūtų tinkamai įsisavinta ir greičiausiai atitektų valdančiajam elitui). Po šito R. Mugabė išstojo iš Britų sandraugos. R. Mugabė dėl visų Zimbabvės bėdų dažnai kaltina prieš jį valdžiusio Jano Smito vyriausybę, neaisant to, kad prie šio politiko valstybė klestėjo, o valdant Mugabei ekonomika ritasi žemyn. Tačiau prieš baltuosius nukreipta retorika pietinėje Afrikoje veikia, dėl čia buvusių negrų nuomone prieš juos nukreiptų režimų (PAR, Namibija, Rodezija), bei dėl ilgiausiai išlikusio kolonializmo (Portugalijos kolonijos Angola ir Mozambikas paleistos tik 1975).

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Zimbabvės demografija

98% gyventojų sudaro negrai, apie 0,5% - baltieji (daugiausiai rodeziečiai). Negrų tradiciškai nuolatos labai greitai daugėjo, o baltųjų ne, jų šeimos buvo mažesnės, tad jų procentinė dalis nuo Rodezijos laikų irgi sumažėjo, anksčiau ji buvo keliskart didesnė, sudarė kelis procentus. Iki pradedant masinę kampaniją prieš baltuosius 2000, ji buvo 1%. Per paskutinius keturiasdešimt metų gyventojų skaičius patrigubėjo nuo nepilnų keturių iki daugiau kaip dvylikos milijonų žmonių. Tačiau paskutiniu metu augimas smarkiai sulėtėjo, daugiausiai dėl ŽIV pasekmių (Zimbabvėje ŽIV užsikrėtusiųjų procentas yra vienas didžiausių pasaulyje, beveik 40%). Baltųjų skaičius mažėjo dėl beveik masinės emigracijos į Jungtinę Karalystę ir kitas anglakalbes pastarosios buvusias kolonijas (Australiją, JAV, Naująją Zelandiją, Kanadą) po jų žemių nusavinimo ir išdalinimo negrams; tačiau šalyje liko rodeziečių, kurie užsiiminėjo kitu verslu nei žemdirbyste. Vis dėlto dabar beliko keliasdešimt tūkstančių baltųjų iš anksčiau buvusių kelių šimtų tūkstančių. Šalyje vienintelė oficiali kalba yra anglų kalba, nors palyginus nedaug žmonių kalba ja kaip gimtąja. Kai kurios negrų tautos irgi kaltiną valdžią diskriminacija, pavyzdžiui, Ndebeliai.