Atomas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atomas (iš sen.gr. άτομοσ - nedalomas) - mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, turinti jo chemines savybes. Atomo dydis yra apie 0,1 nanometro.
Sąvoką "atomas" dar V a. pr. m. e. įvedė graikų filosofas Demokritas Abderietis. Pagal jo teoriją, visa medžiaga susideda iš įvairių tipų smulkių dalelių, besiskiriančių savo forma ir dydžiu, kurių nebeįmanoma dar labiau suskaidyti bei sunaikinti.
Atomas buvo laikomas elementariausia medžiagos dalele iki pat 1897 m., kai anglų fizikas Dž. Dž.Tompsonas įrodė kad egzistuoja smulkesnės už atomą dalelės - elektronai. Chemijoje atomas apibrėžiamas kaip mažiausia chemiškai nedaloma medžiagos dalelė. Chemijai sudėtinga sistema yra molekulė. Tuo tarpu fizika smulkiai nagrinėja atomo struktūrą, molekulė fizikos moksle - tai elementari sistema.
[taisyti] Atomo sandara
[taisyti] Atomą sudarančių elementariųjų dalelių savybės
| Dalelė | Krūvis | Masė | ||
|---|---|---|---|---|
| C (kulonas) | sąl.vnt. | g | a.m.v. (atominis masės vienetas)
1 a.m.v. = 1,6605655 × 10-24 g |
|
| Elektronas | -1,6021892 × 10-19 | -1 | 9,109534 × 10-28 | 0,00055 |
| Protonas | 1,6021892 × 10-19 | +1 | 1,672648 × 10-24 | 1,00759 |
| Neutronas | 0 | 0 | 1,674954 × 10-24 | 1,008665 |
