Tikroji sora
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Panicum miliaceum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Tikroji sora (Panicum miliaceum) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Tikroji sora (lot. Panicum miliaceum, angl. Proso, Common Millet) - miglinių (Poaceae) šeimos sorų (Panicum) genties augalas. Lietuviškai dar vadinama prosais.
Vienametis kultūrinis augalas. Stiebas šakotas nuošaknų. Lapai su nuleistomis lapamakštėmis. Žiedų šluotelės išsikerojusios. Grūdai su plėvelėmis. Žydi liepos-rugsėjo mėn.
Turinys |
[taisyti] Kilmė
Spėjama, kad tikroji sora buvo prijaukinta prieš 7000 metų dviejuose atskiruose regionuose: Tolimuosiuose Rytuose ir Užkaukazėje.
[taisyti] Sudėtis
Sorų sėklose yra 12% baltymų, 81% krakmolo, 1% ląstelienos, mineralinių medžiagų, 3,5% riebalų, vitamino B. Sorose daugiau nei kitose kruopose yra kalio druskų.
[taisyti] Pritaikymas
Soros grūdai puikus kiaulių, paukščių, o šiaudai ir pelai - galvijų pašaras.
[taisyti] Mityba
Tolimųjų Rytų virtuvėje šio augalo kruopos nuo seno plačiai naudotos Pekino virtuvėje (kin. shuzi), o kartu su kitomis grūdinėmis kultūromis perduotas ir į japonų (jap. kibi) bei korėjiečių virtuves. Kinijoje ji dar vadinama geltonaisiais ryžiais.
Dėl gero kruopų skonio, greito suvirimo ir dabar yra viena svarbiausių kruopinių kultūrų. Iš jų verdamos košės ir sriubos, kepami įvairūs gaminiai.
[taisyti] Vaistinės augalo savybės
Dėl didelio kalio druskų kiekio, soros svarbios širdies veiklai. Kaip dietinis valgis birios košės rekomenduojamos, sergant širdies, kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, nuolatiniu vidurių užkietėjimu.
