Krakmolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Krakmolas yra kompleksinis angliavandenis, polisacharidas, sudarytas mažiausiai iš 10 sacharidų molekulių. Fizinė forma - netirpūs šaltame vandenyje, balti, grūdėti milteliai. Krakmolas augaluose gaminasi fotosintezės būdu ir yra kaupiamas jų vaisiuose, šaknyse, grūduose ir kt. Karštame vandenyje krakmolas sudaro koloidinį tirpalą – krakmolo kleisterį.

Biochemiškai krakmolas yra dviejų polimerinių angliavandenių (polisacharidų) – amilozės ir amilopektino – kombinacija. Amilozė yra sudaryta iš gliukozės monomero molekulių, susijungusių galais, suformuojant alfa-1,4 grandines. Amilopektino grandinė formuojama iš alfa-1,6 grandžių, su išsišakojimu kas 24-30 gliukozės monomero molekulių. Įvairių augalų krakmolas skiriasi pagal amilozės ir amilopektino kiekį: kukurūzų krakmole yra iki 85 % amilozės, o kviečių krakmole – iki 99 % amilopektino.

Krakmolas yra virškinamas vykstant hidrolizei, katalizuojant fermentams amilazėms. Krakmolo molekulės verčiamos į angliavandenių molekules, kurios toliau virškinamos kitų fermentų - maltazės.

[taisyti] Naudojimas

Pramonėje naudojamas klijų, popieriaus, tekstilės gamyboje. Maisto pramonėje naudojamas įvairių padažų ir kisieliaus sutirštinimui. Lietuvoje maistui dažniausiai naudojamas bulvių krakmolas. Taip pat naudojamas jodui tirpaluose aptikti – amilozės reakcijoje su jodu vyksta procesas, kurio rezultate gauti junginiai atspindi mėlyną šviesos spektro dalį.

Šis biochemijos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.