Žiedas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žiedas - gaubtasėklių, arba magnolijūnų augalų dauginimosi organas, kurio pagrindinė funkcija yra gaminti dauginimuisi skirtas ląsteles. Pagrindinės žiedo dalys yra:
- Žiedkotis, stiebas arba jo šakelė, ant kurios išauga žiedas.
- Žiedsostis, sustorėjusi žiedkočio viršūnėlė. Jis gali būti plokščias (bijūno), iškilas (vėdryno, avietės, žemuogės) arba įdubęs (rasakilos).
- Kuokelis, sudarytas iš kotelio ir dulkinės.
- Piestelė, kurios apatinėje dalyje yra mezginė. Joje užsimezga sėklapradžiai, iš kurių po apvaisinimo vystosi sėklos ir vaisius.
- Vainiklapis - dažniausiai spalvotas lapelis. Vainiklapiai sudaro vainikėlį, kuris privilioja vabzdžius, pernešančius žiedadulkes.
- Taurėlapis - žalias lapelis. Taurėlapiai sudaro žiedo taurelę, kuri apsaugo neišsiskleidusį žiedpumpurį.
Vainikėlis ir taurelė sudaro apyžiedį, kuris gali būti paprastas (visi lapeliai vienodos formos ir spalvos) arba sudėtinis (sudarytas iš vainikėlio ir taurelės). Žiedai be apyžiedžio vadinami bevainikiais žiedais (pvz., javų). Žiedai pagal pagrindines žiedo dalis skirstomi į dvi grupes:
- Dvilyčiai žiedai - turi kuokelius ir piestelės.
- Vienalyčiai žiedai - turi arba tik kuokelius, arba tik piesteles. Tik kuokelius turintys žiedai vadinami kuokeliniais (vyriškaisiais), o tik piesteles - piesteliniais (moteriškaisiais). Jei abiejų tipų vienalyčiai žiedai yra tame pačiame augale (beržo, lazdyno, alksnio), tokie augalai vadinami vienanamiais. O jei vyriškieji ir moteriškieji žiedai yra skirtinguose individuose, tokie augalai yra dvinamiai (gluosnis, drebulė, tuopa).
Žiedo dalių išsidėstymas ant žiedsosčio yra labai svarbus šeimų apibūdinimui. Jos gali būti išsidėsčiusipos taisyklingai (spirališkai arba cikliškai - magnolijūnų) arba netaisyklingai (vandens lelijos). Žiedo dalių išsidėstymas yra schematiškai pavaizduojamas žiedų diagramose arba žiedo sandara užrašoma pagal formulę.
Žiedai gali būti pavieniai arba susitelkę į įvairaus pavidalo žiedynus.
