Riebalai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lipidai

Riebalai, arba lipidai - organiniai junginiai, sunkiai arba visai netirpstantys vandenyje. Į jų molekulių sudėtį įeina C, H, O ir P. Skirstomi į šias pagrindines grupes:

• Fosfolipidai - sudaryti panašiai kaip trigliceridai, tik dar papildomai turi fosfatinę grupę (pvz., lecitinas). Tokie junginiai sudaro ląstelių plazminės membranos pagrindą;
• Steroliai - sudaryti iš keturių susijungusių anglies atomų žiedų, besiskiriančių vienas nuo kito funkcinėmis grupėmis (pvz., testosteronas, cholesterolis). Jų struktūra šiek tiek skiriasi nuo trigliceridų. Steroliai yra randami augaluose, mėsoje, ir yra gaminami kūne. Augalai turi truputi sterolių, bet šie steroliai nėra labai gerai pasisavinami kūno ir yra manoma, kad jie blokuoja cholesterolio pasisavinimą. Cholesterolis atlieka ląstelių membranų struktūrizavimo vaidmenį, o steroliniai hormonai perduoda įvairius signalus organizmo viduje, dėl savo hidrofobinės prigimties lengvai patekdami į visas ląsteles.
• Trigliceridai (gyvuliniai, arba taukai, ir augaliniai riebalai, arba aliejai) - sudaryti iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Tai, ar trigliceridas bus skystas, ar kietas, apsprendžia riebalų rūgščių ilgis ir jose esančių kartotinių jungčių skaičius: kuo trumpesnė anglies grandinė ir kuo daugiau joje dvigubų jungčių- tuo skystesnis lipidas;
• Vaškai - sudaryti iš riebalų rūgščių ir alkoholio (pvz., ausų siera, kutikula);

Lipidams būdingas didžiausias iš visų organinių molekulių, sutinkamų gyvuose organizmuose, vandenilio procentas, todėl riebalai yra naudojami energijos saugojimui. (Energija išsiskiria tuo metu, kai vandenilis reaguoja su oro deguonimi, susidarant vandeniui.)