Ragnarokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ragnarokas, Johannes Gehrts (1855—1921)

Skandinavų mitologijoje ragnarokas - mūšis po kurio įvyks pasaulio žūtis. Mūšis įvyks tarp Odino vadovaujamų dievų ir Lokio vadovaujamų milžinų bei kitų chtoninių pabaisų .

Pagal „Vyresniąją edą“ pagrindinis įvykis pranašaujantis ragnaroko atėjimą - Baldro mirtis. Kataklizmas Fimbulvinteris - žiemų žiema (trejų metų arba milžinų žiema), sukeliamas chtoninių pabaisų, kurios praryja saulę. Fimbulvinteris aprašomas „Vyresniojoje“ ir „Jaunesniojoje edoje“. Ši nelaimė įvyko tiek prieš ragnaroką, tiek jo metu; iš esmės galima ją laikyti ragnaroko pradžia.

Jormungandas

Įvykiai pranašaujantis ragnaroko atėjimą:

Gimė trys galingos blogio būtybės, Lokio ir Angrbodos palikuonys: gyvatė Jormungandas, vilkas Fenris ir požemių karalystės valdovė Helė;
Baldro mirtis, sukaustomas Lokis;
Fimbulvinteris, chtoninės pabaisos prarijo saulę.

Turinys

1 Ragnarokas
- 1.1 Prieš mūšį
- 1.2 Mūšis ir pasaulio sunaikinimas
2 Atgimimas

[taisyti] Ragnarokas

[taisyti] Prieš mūšį

Baldro mirtis. Įvyksta moralinis nuosmukis. Kyla kruvini vaidai tarp genčių.
„Žynės pranašystė“ nupasakoja šiuos ragnaroko įvykius: „saulė pajuosta“, „krenta žvaigždės“, įvyksta žemės drebėjimas, virpa ir „kaukia“ Igdrasilas, žemė nugrimzda į jūrą.
Įvyksta vadinamasis Fimbulvinteris, žiemų žiema, vilkas Fenris prarija saulę. Pagal kitą versiją saulę ir mėnulį prarija du vilkai Skolas ir Hatis, mėnulį tik gerokai pagainioję. Žvaigždės pranyko iš dangaus, žemė paskendo tamsoje.
Laisvėn ištrūksta Lokis ir milžiniškos pabaisos, vilkas Fenris ir gyvatė Jormungandas, kuri išlenda iš jūros gelmių.
Atplaukia milžinų jotunų armija, vadovaujama Hrimo, ir Lokio vadovaujamos chtoninės pabaisos iš Helo, atplaukia laivu Naglfariu. Armija žygiuoja į Vygrydą (Vigridą).
Muspelheimo ugnies milžinai, vadovaujami Surto atkeliaus iš pietų į Vygrydą, degindami viską aplinkui.
Muspelheimo sūnūms perbėgus Bivrestu, vaivorykštės tiltu jungiančiu dangų ir žemę, šis sugriūva. Pragaro šuo Gnipaheliras išsilaisvina ir prisijungia prie milžinų traukiančių į Vygrydą.
Vygryde susirinko visi jotunai, Helo chtoninės pabaisos, Fenris, Jormungandas, Garmas, Surtas ir Muspelheimo sūnūs.
Asgardo sargas Heimdalas pučia Gjalarhorną taip garsiai, kad buvo girdėti visuose devyniuose pasauliuose. Į tarybą susirinko visi dievai.
Odinas ir asai atjoja į Vygrydą su 432 tūkstančių einherijų kariauna.

[taisyti] Mūšis ir pasaulio sunaikinimas

Paskutiniojo mūšio vieta vadinama Vygrydu (arba rečiau Oskopniu).

Toras kovoja su Jormungandu, Heimdalas stoja kovon su Lokiu, Tiras kovoja su Garmu, visi miršta;
Vilkas Fenris praryja dievą Odiną, tačiau Odino sūnus Vydaras perplėšia pabaisą pusiau.
Milžinas Surtas nugali dievą Freirą ir sudegina visą pasaulį, žūva visi žmonės. Pagal pranašystę jis nukirs Igrasilo medį ir tai taps pasaulio žūties pradžia. Vienintelis Hodimimiro miškas išliks nepaliestas, kadangi tai vienintelė vieta, kur Surto ugninis kardas netenka savo galios.

[taisyti] Atgimimas

Pasaulis atgimsta, ten kur buvo Asgardas įsikuria pergyvenę ragnaroką dievai (Odino sūnūs Valis ir Vydaras, Toro sūnūs Magnis ir Modis). Iš vėlių karalystės grįžta Baldras, susitaiko su žudiku Hiodu. Ragnaroką išgyvena du žmonės Lyva ir Lyvtrasis, kurie iš naujo pradeda žmonių giminę. Saulės dukra vietoje motinos keliauja dangumi ir apšviečia žemę.