Garmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skandinavų mitologijoje Garmas - milžiniškas mirusiųjų deivės Helės šuo, turėjęs keturias akis ir saugojęs Helheimą, mirusiųjų šalį, bei kelią į požeminį pasaulį. Garmas puldavęs kiekvieną, kas artindavosi prie mirusiųjų pasaulio.
Chtoninė pabaisa gyveno pririšta prie Gnipos (Gnipaheliro) olos. Ragnaroko metu Garmas išsilaisvino, kovėsi su dievu Tiru, abu žuvo. Garmas buvo laikomas pačiu didžiausiu šunimi, išskyrus vilką Fenrį.
Mitologiniai Garmo panašumai taip pat sietini su vilkais Geriu ir Frekiu, Hačiu bei Skaliu.
Taip pat žiūrėkite:
![]() |
Skandinavų mitologija |
Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta |