Heimdalas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skandinavų mitologijoje Heimdalas - Asgardo sargas, Odino ir devynių jutunų dukterų sūnus. Asų grupės dievas.
Heimdalas yra dievų sargas, saugantis Biforsto tilą, kuris jungia dangaus pasaulį Asgardą ir vidurinį pasaulį Midgardą. Jo dėka dievai Asgarde gali ramiai miegoti. Heimdalas budi dieną ir naktį, mato šimtą mylių į tolį, girdi kaip auga žolė ir plaukai. Miega mažiau nei erelis. Turi auksninius dantis bei auksinį ragą Gjalarhorną, kurį pučia iškilus jei Asgardui gresia pavojus. Vadintas Baltuoju dievu. Gyvena Asgarde Himinbjorge.
Pagal vieną mitą, kažkas pavogė Frėjos vėrinį Brisingameną. Heimdalas padėjo ieškoti vagies, galiausiai nustatė, kad vagis buvo Lokis. Jie susikovė būdami ruonių pavidalų. Heimdalas nugalėjo ir sugrąžino Frėjai Brisingameną.
Pagal pranašystę, apie ragnaroko pradžią praneš Heimdalas pusdamas savo ragą taip garsiai, kad bus girdėti visuose devyniuose pasauliuose. Į tarybą susirinks visi dievai ruoštis lemiamam mūšiui. Mūšyje susikaus su dievu Lokiu, vienas kitą nužudys.
 |
Skandinavų mitologija |
|
Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta |
