Proterozojus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Proterozojaus eonas |
|---|
| (prieš mln. metų) |
|
|
Proterozojus (gr. próteros ankstesnis, ankstyvas; zôon gyvybė, anksčiau vadintas algonkiju) yra Žemės istorijos eonas prekambre. Tęsėsi laikotarpyje prieš 2,5 mlrd. ir 541 mln. metų.
Dalinamas į tris eras:
- Neoproterozojus arba proterozojus III (542 mln. - 1 mlrd. m.)
- Mezoproterozojus arba proterozojus II (1,0 mlrd. - 1,6 mlrd. m.)
- Paleoproterozojus arba proterozojus I (1,6 mlrd. - 2,5 mlrd. m.)
Yra ir alternatyvus skirstymas:
- Sinijus (545 mln. - 0,8 mlrd. m.)
- Rifėjus (0,8 mlrd. - 1,65 mlrd. m.)
- Animikijus (1,65 mlrd. - 2,2 mlrd. m.)
- Huronijus (2,2 mlrd. - 2,45 mlrd. m.)
Proterozojaus pavadinimas reiškia, kad tuo laikotarpiu atsiranda gyvybė. Proterozojaus eone iš pradžių atsiranda daugybė vienaląsčių, o vėliau ir daugialąsčių organizmų, kurie proterozojaus pabaigoje tiek diferencijuojasi, kad išsivysto pirmieji moliuskai. Šalia atsiranda egzotiškos pirmykščių gyvūnų formos, kurias yra sudėtinga suklasifikuoti ir rekonstruoti. Proterozojaus pabaigoje, pereinant į kambrą atsiranda daugelis gyvūnų rūšių nuo kurių prasideda "Kambro sprogimas".
Proterozojuje vyko svarbūs pasikeitimai Žemės atmosferoje. Padidėjus biologinės veiklos poveikiui (fotosintezė, metanas) pasikeitė oro sudėtis: padidėjo deguonies dalis. Klimatas gerokai skyrėsi nuo dabartinio, yra globalių ledynmečių įrodymų (Žemė - sniego gniūžtė", Snowball Earth).
Proterozojus pakeitė archėjų (3.800 Ma - 2.500 Ma). Po jo prasidėjo fanerozojus (542 Ma - 0 Ma).
