Ledynmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šis straipsnis apie geologiją. Apie kompiuterinės animacijos komedijas žiūrėkite - Ledynmetis (filmas) ir Ledynmetis: Eros pabaiga.

Ledynmetis - ilgalaikis Žemės klimato temperatūros sumažėjimas, dėl kurio padidėja ledo danga kontinentuose ir nukrinta pasaulinio vandenyno lygis. Kalbant apie paskutinius kelis milijonus metų, ledynmečiu vadinamas Šiaurės Amerikos bei Europos žemynų apledėjimas. Paskutinis ledynmetis prasidėjo prieš 40 mln. metų ir pasibaigė daugmaž prieš 10 000 metų.

[taisyti] Pagrindiniai ledynmečiai

Per visą Žemės istoriją buvo mažiausiai keturi ledynmečiai. Pats pirmasis ir daugiau hipotetinis įvyko prieš 2300-2700 mln. metų ankstyvame proterozojuje. Kitas ledynmetis, galbūt pats didžiausias, įvyko prieš 600-800 mln. metų (kriogenio periodas). Tuometinis superkontinentas Rodinija buvo uždengtas storu ledo sluoksniu, užšalo vandenynai. Šis Žemės vystymosi etapas dar vadinamas sniego gniūžtės etapu (pagal panašumą į sniego gniūžtę). Kiek mažesnis ledynmetis vyko vėlyvojo ordoviko metu prieš 430 - 460 mln. metų. Didesni poliariniai ledynai buvo karbono ir ankstyvojo permo metu prieš 260-350 mln. metų.

[taisyti] Kita

Informacija apie buvusius ledynmečius surenkama gana įvairiai. Ieškoma specifinių reljefo formų, uolienų, analizuojami ledo gręžinių duomenys ir kt.