Ebooks, Audobooks and Classical Music from Liber Liber
a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z





Web - Amazon

We provide Linux to the World


We support WINRAR [What is this] - [Download .exe file(s) for Windows]

CLASSICISTRANIERI HOME PAGE - YOUTUBE CHANNEL
SITEMAP
Audiobooks by Valerio Di Stefano: Single Download - Complete Download [TAR] [WIM] [ZIP] [RAR] - Alphabetical Download  [TAR] [WIM] [ZIP] [RAR] - Download Instructions

Make a donation: IBAN: IT36M0708677020000000008016 - BIC/SWIFT:  ICRAITRRU60 - VALERIO DI STEFANO or
Privacy Policy Cookie Policy Terms and Conditions
Geologinė laiko skalė - Vikipedija

Geologinė laiko skalė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Eonas Era Periodas[1] Serija/
Epocha
Pagrindiniai įvykiai Pabaiga, Milijonai
metų[2]
Fanerozojus Kainozojus Neogenas[3] Holocenas Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas Tęsiasi
Pleistocenas Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija 0,011430 ± 0,00013
Pliocenas Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas; Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai. 1,806 ± 0,005 *
Miocenas Klimatas švelnus; Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai; Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominoidai. 5,332 ± 0,005 *
Paleogenas[3] Oligocenas Klimatas šiltas; Intensyvi faunos evoliucija ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas. 23,03 ± 0,05 *
Eocenas Sužydėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios "šiuolaikinės" žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia. 33,9 ± 0,1 *
Paleocenas Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai; Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas. Pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio). 55,8 ± 0,2 *
Mezozojus Kreida Viršutinė/Vėlyvoji Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, titanozauras, raguotieji dinozaurai ir kt.) Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana. 65,5 ± 0,3 *
Apatinė/Ankstyvoji 99,6 ± 0,9 *
Jura Viršutinė/Vėlyvoji Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, karnozaurai, stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ichtiozaurai ir pliozaurai. Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją. 145,5 ± 4,0
Vidurinioji 161,2 ± 4,0
Apatinė/Ankstyvoji 175,6 ± 2,0 *
Triasas Viršutinis/Vėlyvasis Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai. 199,6 ± 0,6
Vidurinis 228,0 ± 2,0
Apatinis/Ankstyvasis 245,0 ± 1,5
Paleozojus Permas Lopingijus Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs brachiopodai, dvigeldžiai, foraminiferos. Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų. 251,0 ± 0,4 *
Gvadalupis 260,4 ± 0,7 *
Kizuralis 270,6 ± 0,7 *
Karbonas[4] Pensilvanis Viršutinis/Vėlyvasis Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai aukštas deguonies lygis. 299,0 ± 0,8 *
Vidurinis 306,5 ± 1,0
Apatinis/Ankstyvasis 311,7 ± 1,1
Misisipis Viršutinis/Vėlyvasis Dideli primityvūs medžiai, pirmieji sausumos stuburiniai; primityvūs rykliai išplito jūrose; paplitę koralai, brachiopodai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas. 318,1 ± 1,3 *
Vidurinis 326,4 ± 1,6
Apatinis/Ankstyvasis 345,3 ± 2,1
Devonas Viršutinis|Vėlyvasis Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose brachiopodai tabuliata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir riešapelekės žuvys. Pirmosios amfibijos. Kontinentas Euroamerika. 359,2 ± 2,5 *
Vidurinis 385,3 ± 2,6 *
Apatinis/Ankstyvasis 397,5 ± 2,7 *
Silūras Pšidolis Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys 416,0 ± 2,8 *
Ludlovis 418,7 ± 2,7 *
Venlokas 422,9 ± 2,5 *
Landoveris 428,2 ± 2,3 *
Ordovikas Viršutinis/Vėlyvasis Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito graptolitai, trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai. 443,7 ± 1,5 *
Vidurinis 460,9 ± 1,6 *
Apatinis/Ankstyvasis 471,8 ± 1,6
Kambras Viršutinis/Vėlyvasis Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, kempinės, brachiopodai. 488,3 ± 1,7 *
Vidurinis 501,0 ± 2,0 *
Apatinis/Ankstyvasis 513,0 ± 2,0
Proterozojus[5] Neoproterozojus Ediakaris Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios kempinės. 542,0 ± 1,0 *
Kriogenis Galimas "sniego gniūžtės" periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia 630 +5/-30 *
Tonis Akritarchų plitimas 850 [6]
Mezoproterozojus Stenis Rodinijos susiformavimas 1000 [6]
Ektazis   1200 [6]
Kalimis   1400 [6]
Paleoproterozojus Stateris Pirmieji eukarijotai 1600 [6]
Orosiris Atsirado deguonies atmosfera 1800 [6]
Riacinis   2050 [6]
Sideris   2300 [6]
Archėjus[5] Neoarchėjus Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas 2500 [6]
Mezoarchėjus Pirmieji stromatolitai 2800 [6]
Paleoarchėjus Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos 3200 [6]
Eoarchėjus Prokarijotai 3600 [6]
Hadėjus[5][7] 4100 mln. m. - Seniausia žinoma uoliena;
4400 mln. m. - Seniausias žinomas mineralas
4570 mln. m. - Žemės susiformavimas
3800
  1. Paleonotologai dažnai vietoje termino "periodas" naudoja "gyvūnijos stadija".
  2. Absoliutus laikas rodomas su paklaida dėl naudojamo geochronologinio laiko nustatymo metodo.
  3. 3,0 3,1 Istoriškai kainozojus buvo suskirstytas į kvartero periodą ir terciaro periodą. Dabar vietoje terciaro atsirado du: paleogenas ir neogenas.
  4. JAV naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
  5. 5,0 5,1 5,2 Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
  6. 6,00 6,01 6,02 6,03 6,04 6,05 6,06 6,07 6,08 6,09 6,10 6,11 Nustatyta pagal absoliutų laiką t.y. geochronologiniais metodais
  7. Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .

[taisyti] Nuorodos

Our "Network":

Project Gutenberg
https://gutenberg.classicistranieri.com

Encyclopaedia Britannica 1911
https://encyclopaediabritannica.classicistranieri.com

Librivox Audiobooks
https://librivox.classicistranieri.com

Linux Distributions
https://old.classicistranieri.com

Magnatune (MP3 Music)
https://magnatune.classicistranieri.com

Static Wikipedia (June 2008)
https://wikipedia.classicistranieri.com

Static Wikipedia (March 2008)
https://wikipedia2007.classicistranieri.com/mar2008/

Static Wikipedia (2007)
https://wikipedia2007.classicistranieri.com

Static Wikipedia (2006)
https://wikipedia2006.classicistranieri.com

Liber Liber
https://liberliber.classicistranieri.com

ZIM Files for Kiwix
https://zim.classicistranieri.com


Other Websites:

Bach - Goldberg Variations
https://www.goldbergvariations.org

Lazarillo de Tormes
https://www.lazarillodetormes.org

Madame Bovary
https://www.madamebovary.org

Il Fu Mattia Pascal
https://www.mattiapascal.it

The Voice in the Desert
https://www.thevoiceinthedesert.org

Confessione d'un amore fascista
https://www.amorefascista.it

Malinverno
https://www.malinverno.org

Debito formativo
https://www.debitoformativo.it

Adina Spire
https://www.adinaspire.com