Hamburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemė Vokietijos žemėlapyje

Hamburgo herbas

Hamburgas (vok. Hamburg; pilnas pavadinimas Freie und Hansestadt Hamburg - laisvasis ir Hanzos miestas Hamburgas) - miestas šiaurės Vokietijoje, prie Elbės ir Alsterio upių, susisiekia su Šiaurės jūra. Verslo, pramonės ir kultūros centras. Antrasis pagal dydį uostas Europoje. 1,73 mln. gyventojų (2005) - tai antrasis pagal dydį Vokietijos miestas.

[taisyti] Istorija

Hamburgo pavadinimas kilo nuo 808 m. prie Alsterio pastatytos tvirtovės pavadinimo Hamma Burg (čia „burg“ reiškia „tvirtovė“, o „ham“ senąja saksoniečių tarme - „krantas“). Tai buvo pirmasis statinys toje vietoje. Tik XII a. didesnę svarbą miestui įgavo Elbės upė.

Pagal legendą, 1189 m. gegužės 7 d. imperatorius Barbarosa paskelbė, kad Hamburgo pirkliai gali tarpusavyje laisvai prekiauti. Ir nors "Barbarosos chartija" formaliai įkurta tik po šimtmečio, tas pareiškimas paskatino įvairių pirklių gildijų ir prekybos namų steigimąsi.

1190 m. hamburgiečiai pabandė išsilaisvinti iš aristokratų valdžios, tačiau toji laisvė tetruko 11 m., kai miestą užėmė danai, išstumti iš miesto tik 1227 m. Tada miestas ėmė sparčiau vystytis, o įstojimas 1300 m. į Hanzos miestų lygą tai dar labiau paspartino. XIV a. pabaigoje mieste gyveno jau 7500 gyventojų.

Išskirtiniai istoriniai įvykiai, įsirėžę miestelėnų atmintyje:

Napoleono okupacija (1806-1814);
Didysis Hamburgo gaisras (1842).

Tik apie 1900 m. Hamburgas tapo metropoliu, kai miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną. Hamburgas nuo 1937 m. turi Vokietijos žemės statusą (prijungus prie Hamburgo priemiestį Altoną, miestas sutampa su žemės teritorija - viso 746 km²).

Antrojo pasaulinio karo metu Hamburgas buvo smarkiai sugriautas sąjungininkų bombardavimų. Intensyvios oro atakos prasidėjo 1943 m. liepos pabaigoje (operacija Gomora). Oro antpuoliai buvo rengiami su lozungu: „Jie sėjo vėją, todėl turi pjauti viesulą“. Vėliau ši operacija pradėta vadinti Vokietijos Hirosima. Bombardavimas buvo toks intensyvus, kad nuo kilusių gaisrų temperatūra siekė 800^oC, lydėsi asfaltas, o žmonės tiesiog iškepdavo karštyje. Vien tik liepos 27 naktį žuvo per 40 tūkst. žmonių. Karo pabaigoje miesto centre iš pastatų praktiškai buvo likęs tik vienintelis, pajuodęs nuo suodžių, Šv. Mykolo bažnyčios bokštas.

Britų kariai Hamburgą užėmė 1945 m. balandžio 3 d. Po metų buvo išrinkta miesto taryba, o 1952 m. priimtas naujas miesto statutas, galiojantis iki dabar.

[taisyti] Apie miestą

Hamburgo senamiestis yra rytiniame Alsterio (Alster) upės krante, o naujamiestis - vakariniame. Senamiestyje yra pagrindiniai verslo kvartalai, daug kanalų. Tad Hamburgas pasižymi ir tiltų gausa (jų priskaičiuojama per 2300), kurie pastatyti per kanalus - čia daugiau tiltų nei Amsterdame ir Venecijoje kartu paėmus. Alsterio upės žiotyse yra suformuoti ežeriukai, nedidelės užtvankos, dambos, šalia yra daug alėjų ir parkų. Žalioji zona sudaro net 14% miesto ploto.

Hamburgui esant stambiam uostui, natūralu tikėtis, kad turėjo būti vieta, kur iš plaukiojimų grįžę jūreiviai galėtų išlieti susikaupusią energiją. Tokia vieta Hamburge yra St. Pauli rajonas, nuo seno garsėjęs prostitučių (ir kitokių seksualinių paslaugų) sankaupa. Tačiau čia, skirtingai nuo Amsterdamo, uždara „raudonų žibintų“ Reeperbahn gatvė iškart pasitinka draudžiančiu moterims vaikščioti ženklu. Čia įsikūręs ir turistų mėgiamas Erotikos muziejus. St. Pauli rajonas pasižymi kaip poilsio ir pramogų centras.

[taisyti] Kultūra

Hamburge yra keletas aukštųjų mokyklų: Hamburgo universitetas, Taikomųjų mokslų universitetas, Technikos universitetas Federalinių karinių pajėgų universitetas ir kitos.

Hamburgo universitetą nuspręsta steigti 1919 m. kovo 28 d. Naujai įsikūrusiame universitete dirbo tokie iškilūs mokslininkai kaip Ernstas Kasireris (filosofija), Ervinas Panovskis (meno istorija), Otas Šternas (chemija), Viljamas Šternas (psichologija) ir kiti. Universiteto centriniai rūmai yra Von-Melle parke. Šiandien universitete, kurį sudaro 270 pastatų visame mieste, mokosi beveik 40 tūkst. studentų, dėsto apie 900 profesorių.

Mieste gausu muziejų: Meno galerija (Kunsthalle), Hamburgo archeologijos ir istorijos muziejus, Menų ir amatų muziejus, Etnologijos muziejus, Zoologijos ir botanikos muziejus, Komunikacijų muziejus, Brucerijaus meno forumas, "Dialogas tamsoje" (tamsos pasaulio suvokimas), Vaško figūrų muziejus, Hamburgo požemiai, muziejiniai laivai ir kita. Nemažiau ir teatrų.

Hamburgas išgarsėjo kaip Hamburgo alternatyviosios muzikos mokyklos lopšys. Jis buvo ir 9-ojo dešimtmečio sunkiojo metalo pagrindinis Vokietijos centras. Alternatyvios ir pankų muzikos entuziastai spiečiasi prie Rote Flora vilos, esančios Sternschanze rajone.

Hamburge organizuojamos įvairios kasmetinės šventės ir renginiai.
Muzikos:

G-Move: Techno-muzikos paradas, birželis;
Fleetinselfest: Muzika atviram ore, liepa;
Schlagermove - 1970-ųjų vokiškų šlagerių paradas, liepa.

Ugnies festivaliai:

Kirschblütenfest: Japonų kultūros ir fejerverkų festivalis, gegužė;
Tarptautinis fejerverkų festivalis, rugpjūtis.

Filmų festivaliai:

Fantastinių filmų festivalis, balandis;
Kurzfilmfestival: trumpametražių filmų festivalis, birželis;
Ispaniškų filmų festivalis, liepa;
Filmfest Hamburg, rugsėjis;
lesbiečių ir gėjų filmų Hamburgo festivalis, spalis;
Lotynų Amerikos filmų festivalis, gruodis.

Sporto renginiai:

Hamburgo maratonas, balandis;
Egzotinių valčių lentynės, rugpjūtis;
Viešas Hamburgo triatlonas, rugpjūtis.

[taisyti] Pramonė

Pagrindinis ekonominis miesto veiksnys neabejotinai yra uostas. Kita svarbi industrija - „Airbus“ kompanija, turinti dvi gamyklas. Plačiai išvystyta leidybos pramonė - mieste įsikūrusios trys didžiausios Vokietijos leidyklos. Hamburge randasi ir didžiausia Europoje vario gamykla.

[taisyti] Architektūra

Hamburge dominuoja vario skarda dengti stogai ir rausvų plytų architektūra, kuri būdinga šiaurės Vokietijai.

Žymūs istoriniai pastatai: Renesanso stiliaus miesto rotušė (baigta statyti 1897), Šv. Petro (XII a.), Šv. Jokūbo (XIII-XV a.), Šv. Kotrynos (XIV-XV a.), Šv. Mykolo (XVIII a. pabaiga) bažnyčios.

[taisyti] Garsūs žmonės

Hamburge yra gimę garsūs kompozitoriai: Feliksas Mendelsonas (1809-1847), Johanesas Bramsas (1833-1897), Karlas Filypas Emanuelis Bachas (1714-1788, Johano Sebastiano Bacho sūnus), Georgas Filypas Telemanas (1681-1767). Čia gimė ir Heinrichas Rudolfas Hercas (1857-1894), radijo bangų atradėjas.